Usėnų seniūnija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Usėnų seniūnija | |
---|---|
Savivaldybė: | Šilutės rajono |
Administracinis centras: | Usėnai |
Plotas: | 77,9 km² |
Gyventojai: | 1506 (2001 m.) |
Gyventojų tankumas: | 19,3 žm./km² |
Kaimų skaičius: | 16 |
Seniūnas: | Algirdas Rauktys |
Žemėlapis | |
![]() |
Usėnų seniūnija – Šilutės raj. sav. pietuose, Mažojoje Lietuvoje. Per seniūniją eina Klaipėdos – Jurbarko plentas (1850 m.), Klaipėda – Pagėgiai geležinkelis (1874 m.). Upės: Rusnė (Nemuno atšaka), Leitė, Šyša, Veižas. Miškų – mažai, didžiausias – Kavolių miškas (860 ha).
Ribojasi su Juknaičių, Ž. Naumiesčio, Katyčių, Stoniškių seniūnijomis. Nemunas skiria nuo Kaliningrado srities (Rusija). Pasienio ruožui priklauso Galzdonų, Karceviškių, Užpelkių, Veržininkų kaimai (juos pamėgę kontrabandininkai ir žvejai – mėgėjai).
Usėnų seniūnijoje veikia pagrindinė mokykla, seniūnijos bendruomenė, degalinė, paštas, Šilutės medicinos centro bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, vaistinė, biblioteka – filialas, viešbutis – motelis „Senolių pastogė“, baras „Disko baras“, evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenė „Viltis“, jaunimo klubas, moterų vokalinis ansamblis „Usėnai”, Šilutės kredito unijos Usėnų kasa, pašarų ruošimo bendrovė „GGF“.
Seniūnijoje yra akmens druskos telkinys, Galzdonų botaninis ir Pleinės telmologinis draustiniai, Kalnujų vandens malūnas, 23 evangelikų liuteronų senosios kapinės. Gamtos paminklai – Kavolių ir Stremenių ąžuolai. Stremenių apylinkėse rastas XV–XIV a. pr. m. e. Rytų Pabaltijo tipo kirvis, laikomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune.
Verslas: žemės ūkio produktų gamyba, turizmas.
Turinys |
[taisyti] Didžiausios gyvenvietės
- Usėnai – 731 gyv.
- Žemaitkiemis – 292 gyv.
- Kavoliai – 99 gyv.
[taisyti] Kiti kaimai
- Antleičiai – 5 gyv.
- Aužkykiai – 21 gyv.
- Dėkintėliai – 1 gyv.
- Galzdonai – 84 gyv.
- Kalnujai (kaimo dalis) – 21 gyv.
- Karceviškiai – 8 gyv.
- Kūgeliai (kaimo dalis) – 0 gyv.
- Meišlaukiai – 24 gyv.
- Naujapieviai – 81 gyv.
- Naustremeniai – 6 gyv.
- Reizgiai – 41 gyv.
- Stremeniai – 30 gyv.
- Svaraitkiemis – 32 gyv.
- Uostiškiai – 15 gyv.
- Užpelkiai – 15 gyv.
- Veržininkai (Viržininkai) – 0 gyv.
- Žardviečiai – 0 gyv.
[taisyti] Istorija
Usėnų seniūnijos teritorija IX–XIII a. priklausė skalviams, vėliau Kryžiuočių ordinui, Prūsijai, Vokietijai.
Jau nuo XVI a. kuriami dvarai. XVIII a. ėjo pašto kelias į Klaipėdą. 1730 m. Žemaitkiemyje įsteigiamas pašto punktas, kuriame buvo galima pailsėti, pasikeisti arklius.
XIX a. pirmoje pusėje panaikinama baudžiava, įkuriamas Žemaitkiemio valsčius, Tilžės apskritis. Gyventojai išskirstomi į viensėdijas. Steigiamos pradžios mokyklos, statomi vėjo malūnai Kavoliuose, Žemaitkiemyje, Stremeniuose ir kt.
1920–1939 m. priklausė Pagėgių apskričiai, 1939–1945 m. – Vokietijos Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardai, 1945–1950 m. – Pagėgių apskričiai, 1950–1963 m. – Pagėgių rajonui, nuo 1963 m. – Šilutės rajonui. 1950 m. buvo sudarytos Kavolių ir Užpelkių apylinkės, kurios vėliau sujungtos ir įsteigta Usėnų apylinkė.
1944 m. spalį Usėnų seniūnijos teritorijoje vyko Raudonosios Armijos 16-osios Lietuviškosios šiaulių divizijos ir vokiečių armijos kautynės.
Po II pasaulinio karo labai pasikeitė gyventojų sudėtis, didžiai daliai pasitraukus į Vakarus, jų vietas užėmė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių.
Veikė pradinės mokyklos Galzdonuose, Kavoliuose, Reizgiuose, Stremeniuose ir kt., aštuonmetė – Žemaitkiemyje. 1982 m. uždarytos Žemaitkiemio aštuonmetė, Kavolių bei Reizgių pradinės mokyklos ir atidaryta Usėnų vidurinė mokykla.
Sovietmečiu žemdirbiai dirbo „Kalnujų“ ir „Žemaitkiemio“ tarybiniuose ūkiuose, vėliau jų pagrindu buvo įsteigtas „Usėnų“ tarybinis ūkis, kuris 1990 m. turėjo 6625 ha žemės, dirbo 497 darbuotojai, laikė 2442 galvijų, 958 kiaules, augino 1148 ha javų, 120 ha bulvių. Jo pagrindu 1992 m. susikūrė 4 žemės ūkio bendrovės, kurios egzistavo neilgai, žemdirbiai, privatizavę bendrovių turtą, pradėjo ūkininkauti individuliai.
2002 m. Usėnuose įkurta UAB „Golden Grass Farming“, kuri 3 000 ha plote užsiima žolės auginimu, pjovimu, sugrėbimu ir pakavimu. Dirba 50 darbuotojų, pagaminta produkcija parduodama Europoje.
1995 m. Usėnų apylinkės ribose sudarytos dvi seniūnijos – Katyčių ir Usėnų.
Demografinė raida tarp 1998 m. ir 2004 m. | |||
1998 m. | 2001 m. | 2004 m. | |
1801 | 1506 | 1640 | |
[taisyti] Seniūnai
- Vytautas Tumas (1995–1997 m.)
- Vytautas Stanišauskas (1997–2000 m.)
- Adomas Kuzminskas (2000–2006 m.)
- Algirdas Rauktys (nuo 2006 m.)
[taisyti] Žymūs žmonės
Karceviškiuose gimė poetė, dailininkė Aldona Gustas, Užpelkiuose – pedagogas Mykolas Kūjus, Žemaitkiemyje – jojimo sporto treneris Alfonsas Dapkus ir kt.