Juknaičių seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juknaičių seniūnija
Savivaldybė:	Šilutės rajono
Administracinis centras:	Juknaičiai
Plotas:	160 km²
Gyventojai:	3594 (2005 m.)
Gyventojų tankumas:	22,5 žm./km²
Kaimų skaičius:	28
Seniūnas:	Valentinas Dylertas
Žemėlapis

Juknaičių seniūnija – Šilutės raj. sav. pietryčiuose. Seniūnijos centras – Juknaičiai. Plotas 159,9 km²; 3594 gyventojai.

Šiaurėje ribojasi su Šilutės, rytuose – su Ž. Naumiesčio, pietuose – su Usėnų seniūnijomis, vakaruose – Nemuno deltos atšaka Rusnė atskiria nuo Kaliningrado srities (Rusija). Girininkų, Leitgirių, Paleičių, Šilininkų kaimai yra pasienio ruože.

Per Juknaičių seniūniją teka upė Leitė, rytiniu pakraščiu – Šyša. Seniūnijos vakarinis pakraštys priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui, kuriame gyvena Lietuvos retieji paukščiai: juodasis gandras, juodasis peslys, pievinė lingė, erelis rėksnys, gervė ir kt. Į parką įeina Nemuno pakrantės kopų kompleksas Girininkuose, rekreacinė teritorija Paleičiuose, Žalčių, Ilgasis, Dambos, Dydysis ir Mažasis Žiogių ir kt. ežerėliai, Berštų, Leitgirių Kūlynų miškai. Per seniūniją eina Klaipėdos – Tauragės geležinkelis ir Klaipėdos – Jurbarko plentas. Yra užliejamų pievų, kelių.

Juknaičių seniūnijoje yra dvi pagrindinės mokyklos, VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro filialas, Šv. Jono Krikštytojo koplyčia, evangelikų liuteronų bažnyčia, ambulatorija, med. punktas, vaistinė, lopšelis – darželis, dvi bibliotekos, seniūnija, savarankiško gyvenimo namai, moterų klubas, jaunimo klubas, turizmo ir sveikatingumo bendrovė, ž. ū. kooperatyvas, trys pieno surinkimo punktai, katilinė, UAB „Veiviržo paukštynas“ filialas, Šilutės augalų veislių tyrimo stotis, laisvalaikio salė.

Archeologijos paminklai: Gaidelių kapinynas (X-XI a.), Pašyšių kapinynas (III-IV a.), 43 senosios evangelikų liuteronų kapinės, Juknaičių Alkos kalnas, prieškarinės Lietuvos muitinės ir perkėlos liekanos Šilininkuose.

Seniūnijoje gyvena 55% darbingo amžiaus gyventojų, 28% – iki 15 metų, 17%; – pensininkų (2004 m.). Vyrauja smulkūs gyvulininkystės ūkiai, plėtojami ir netradiciniai verslai – kaimo turizmas, eglaičių auginimas ir kt.

Turinys

1 Didžiausios gyvenvietės
- 1.1 Kiti kaimai
- 1.2 Išnykę kaimai
2 Istorija
3 Žymūs žmonės
4 Nuorodos

[taisyti] Didžiausios gyvenvietės

Juknaičiai – 1106 gyv.
Pašyšiai – 693 gyv.
Tarvydai – 302 gyv.
Kanteriškiai – 181 gyv.
Leitgiriai – 175 gyv.
Paleičiai – 133 gyv.

[taisyti] Kiti kaimai

Domaičiai – 37 gyv.
Drunšiliai – 27 gyv.
Gaideliai (kaimo dalis) – 22 gyv.
Girininkai – 17 gyv.
Gurgždžiai – 3 gyv.
Jakšteliai – 17 gyv.
Klugonai – 15 gyv.
Kūgeliai (kaimo dalis) – 55 gyv.
Kūlynai – 12 gyv.
Meišlaukiai (kaimo dalis) – 12 gyv.
Menklaukiai – 60 gyv.
Naujininkai – 26 gyv.
Okslindžiai – 67 gyv.
Piktaičiai – 33 gyv.
Rumšai – 84 gyv.
Skieriai – 2 gyv.
Šėriai – 45 gyv.
Šilininkai – 10 gyv.
Šilviai – 49 gyv.
Tautiškiai – 17 gyv.
Vaitkaičiai – 10 gyv.
Vyžiai – 86 gyv.

[taisyti] Išnykę kaimai

Andriuliai

[taisyti] Istorija

I-ame tūkstantmetyje Juknaičių seniūnijos teritorijoje buvo mažai gyvenama. Vėliau ji priklausė Kryžiuočių ordinui, Prūsijai, Vokietijos imperijai. Iki XVIII a. pradžios beveik visi gyventojai buvo lietuvininkai (vokiečiai buvo tik dvarponiai, valsčių pareigūnai). Po baisaus 1709 – 1711 m. didžiojo maro, kai vietinių gyventojų žymiai sumažėjo, prasidėjo vokiečių antplūdis. XIX a. viduryje čia jau gyveno apie 30 % vokiečių. XIX a. pradžioje panaikinta baudžiava, gyventojai išskirstomi į viensėdijas. Nuo 1818 m. priskiriama Šilutės apskričiai.

Pirmoji pradžios mokykla Juknaičių seniūnijoje atidaryta Pašyšiuose (1736 m.), vėliau – Leitgiriuose (1737 m.), Juknaičiuose (1761 m.), Kanteriškiuose (1823 m.), Rumšuose (1825 m.), Piktaičiuose (1854 m.), Paleičiuose (1856 m.), Kūgeliuose (1881 m.). Pradinės mokyklos dar buvo įsteigtos ir Barzdėnuose, Girininkuose, Medžioklėje.

Įkurtos evangelikų liuteronų parapijos, pastatomos bažnyčios Vyžiuose (1866 m.), Paleičiuose (1906 m.), Pašyšiuose (1910 m.). XIX-XX a. veikė surinkimininkai ir sekmininkai (Juknaičiuose buvo maldos namai). 1912 m. buvo įsteigtos lietuvių jaunimo draugijos „Vainikas“ (Vyžiuose), „Darželis“ (Paleičiuose).

1919 – 1923 m. Juknaičių seniūnijos teritorija, kaip ir visas Klaipėdos kraštas, buvo administruojamas Prancūzijos. 1923 – 1939 m., valdant Lietuvai, veikė keli Lietuvių draugijos giedotojų chorai, šaulių būriai, taupymo ir skolinimo bendrovės, Lietuvos ūkininkų draugijos skyrius, jaunų ūkininkų ratelis, „Santaros“ skyrius. Buvo girininkija, du paštai, kelios pieninės, 10 vėjo malūnų, keletas krautuvių. Lietuvos Valstybės Saugumo Policija 1933 m. lapkričio 23 d. Juknaičiuose suėmė Klaipėdos krašto socialistinės tautos sąjungos vadų susirinkimą, kuris ruošėsi 1934 m. Klaipėdos krašto sukilimui.

1939 – 1944 m. priklausė fašistinei Vokietijai. Po II-o pasaulinio karo Juknaičių seniūnijos teritorijoje įvyko didelė gyventojų kaita – daugumai gyventojų pasitraukus į Vokietiją, jų vietas užėmė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių. 1945 m. įkurtas Juknaičių valsčius, nuo 1950 m. – apylinkė. 1949 m. įsteigti Pergalės ir Aušros kolūkiai, 1963 m. jų pagrindu – „Juknaičių“ ir „Pašyšių“ tarybiniai ūkiai.

„Juknaičių“ (1977 – 1989 m. vadintas „TSKP XXV suvažiavimo“ t.ū.) tarybinis ūkis sovietinės valdžios propagandiniais tikslais buvo padarytas pavyzdiniu ūkiu Lietuvoje. Juknaičių gyvenvietė (10 gatvių) padaroma parko tipo. 1992 m., „Juknaičių“ ir „Pašyšių tarybinių ūkių pagrindu, susikūrė 30 žemės ūkio bendrovių, kurių dauguma po kelių metų iširo – žemdirbiai pradėjo ūkininkauti individualiai.

1993 m. įkurta Juknaičių Romos katalikų parapija. Pamaldos vyksta Šv. Jono Krikštytojo koplyčioje, įrengtoje pagyvenusių žmonių savarankiško gyvenimo namuose. 1995 m. apylinkė pervadinta į seniūniją.

[taisyti] Žymūs žmonės

Juknaičiuose gimė Mažosios Lietuvos lietuvių visuomenės veikėjas Edvardas Simaitis, Okslindžiuose – ilgametis Šilutės apskrities viršininkas Karolis Augustas Ozelis, Pašyšiuose – surinkimininkų sakytojai Kristupas Butkeraitis, Skrandys, Šermonas, kunigas Ramutis Janšauskas, Tarvyduose – finansininkas, Pamario krašto kultūros ir sporto rėmėjas Horstas Herbertas Kubutaitis ir kt.,