Vincas Grybas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vincas Grybas (1890 m. spalio 3 d. Peleniuose (Šakių raj.) – 1941 m. liepos 3 d. nužudytas Jurbarke) – lietuvių skulptorius, politinis ir visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų.
[taisyti] Biografija
1896–1898 m. mokėsi Lukšių pradinėje mokykloje.
1904 – 1910 m. mokėsi privačioje Varšuvos dailės mokykloje, 1910 – 1914 m. studijavo Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.
Prasidėjus I Pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, įsitraukė į revoliucinį judejimą. 1919 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys, savivaldybių organizatorius Šakių apskrityje, Šakių savivaldybės darbuotojas.
1923 – 1925 m. studijavo Kauno meno mokykloje pas Kajetoną Sklėrių, 1925 – 1928 m. – Paryžiuje, Grand Šomjero akademijoje pas Emilį Antuaną Burdelį, klausė paskaitų Sorbonoje, Sevro dailiosios keramikos institute.
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. 1927 – 1928 m. keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Čekoslovakiją.
Nuo 1929 m. gyveno Jurbarke, palaikė ryšius su LKP pogrindžio veikėjais. Rusijai užėmus Lietuvą 1940 – 1941 m. dalyvavo visuomeninėje veikloje.
[taisyti] Darbai
- 1925 m. – tvora su pelėdomis ir vazomis buvusioje Kauno meno mokykloje,
- 1928 – 1930 m. – Simono Daukanto skulptūra Papilėje,
- 1931 m. – Vytauto Didžiojo paminklas Kaune (neišliko, atkurtas 1991 m. prie Kauno miesto savivaldybės pastato),
- 1931 m. – Simono Daukanto, Petro Vileišio portretai,
- 1934 m. – paminklas Vincui Kudirkai – Naumiestyje,
- 1934 m. – „Žemaičio” skulptūra Raseiniuose,
- 1934 m. – Povilo Matulionio paminklinė lenta Dotnuvoje,
- Sukūrė nemažai biustų, antkapinių paminklų, medalių, bareljefų, medaljonų.
