Vostoko ežeras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Vostokas (Восток) | |
|---|---|
 |
|
| Vieta | Antarktida |
| Plotas | 14000 km² |
| Didžiausias gylis | ~800 m |
| Tūris | 5400 km³ |
Vostoko ežeras – didžiausias Antarktidos poledinis ežeras. Ežeras yra 77° pietų ilgumos ir 105° rytų platumos, po Rusijos Vostoko stotimi, 4 km. po lediniu paviršiumi. Ežero ilgis – 250 km., plotis – 50 km. plačiausioje vietoje, pagal dydį panašus į Ontarijo ežerą. Ežerą sudaro dvi gilumos, kurias skiria povandeninė uola. Vostoko bendras plotas – 14 tūks. km., tūris – 5,4 tūks. kubinių km. 2005 gegužę buvo atrasta sala ežero centre. Vidutinė temperatūra -3 °C, žemiau užšalimo temperatūros dėl ledo slėgio. Iš Žemės sklindanti geoterminė šiluma šildo ežero dugną, o 4 km. ledo sluoksnis virš ežero saugo nuo Antarktidos paviršiuje esančio šalčio.
Ežeras atrastas 1996 Rusijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkų. Buvo naudojama įvairiais būdais surinkta informacija ežero egzistavimui patikrinti, vienas iš būdų buvo per ledą prasiskverbę radaro skenavimai iš lėktuvo. Buvo nustatyta, kad po 4 km. ledo sluoksniu yra daugybė vandens. Vostoko ežeras yra vienas daugiausiai žadančių ir mažiausiai ištyrinėtų ežerų Žemėje. Ežeras yra labai senas, nepakito maždaug vieną mln. metų (palyginimui panašaus dydžio Ontarijo ežeras nepakitęs yra tik 6 metus). Manoma, kad ežere išliko izoliuotų mikroorganizmų, kurie nepakito 500 tūkstačių metų.
2005 balandį Vokietijos, Rusijos ir Japonijos mokslininkai atrado, kad Vostoko ežere vyksta potvyniai ir atoslūgiai. Priklausomai nuo Saulės ir Mėnulio pozicijos, ežero paviršius kinta 1-2 cm. Mokslininkų manymu, būtent šie svyravimai įtakoja vandens cirkuliaciją, kuri yra būtina mikroorganizmams išlikti.
Jei bus rasta mikroorganizmų Vostoko ežere, tai leis teigti, kad ir Jupiterio palydove Europoje, kuris yra padengtas ledo sluoksnio, kaip manoma, po kuriuo yra vientisas vandenynas, galėtų būti gyvybė po storu ledo sluoksniu. Dabartiniu metu mokslininkai negali ištirti Vostoko vandens ir nustatyti ar ten išliko gyvų organizmų, kadangi neturi priemonių kaip paimti mėginį jo neužteršiant bei izoliuojant nuo išorės mikroorganizmų. Dabartinė rusų naudojama grežimo įranga užterštų mėginį naftos produktais, ir greičiausiai pažeistų ežero ekosistemą, jei ji egzistuoja.
