Alytus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Alytus (reikšmės).

Alytus

54°23′20″N, 24°02′50″E

Valstybė:

Lietuva

Savivaldybė:

Alytaus miesto savivaldybė

Gyventojų (2006):

69 145

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)
Vardininkas:	Alytùs
Kilmininkas:	Alytaũs
Naudininkas:	Alỹtui
Galininkas:	Alỹtų
Įnagininkas:	Alytumì
Vietininkas:	Alytujè

Alytus – miestas pietų Lietuvoje, šalia Nemuno, 65 km į pietus nuo Kauno ir 108 km į pietvakarius nuo Vilniaus. Apskrities, rajono, miesto savivaldybės, seniūnijos ir dekanato centras, turi savivaldybės statusą. Didžiausias Dzūkijos miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine.

Alytuje stovi 4 bažnyčios, yra 2 gimnazijos, tuberkuliozės ligoninė, Stasio Kudirkos rajono centrinė ligoninė, sporto rūmai, valstybiniai vaikų globos namai.

Turinys

1 Geografija
- 1.1 Kraštinės koordinatės
2 Istorija
- 2.1 Pavadinimo kilmė
3 Gyventojai
- 3.1 Demografija
- 3.2 Garbės piliečiai
4 Kultūra
- 4.1 Bažnyčios
- 4.2 Muziejai
5 Švietimo ir ugdymo įstaigos
6 Pramonė
7 Administracija
8 Broliški miestai ir regionai
9 Nuorodos

[taisyti] Geografija

[taisyti] Kraštinės koordinatės

54° 26' 30‘’

23° 57' 40‘’


	Alytaus miestas

24° 06' 00‘’

54° 21' 50‘’

[taisyti] Istorija

Miesto apylinkėse gyventa jau neolite. Nemuno kairiajame krante yra dvi dešimtys VI-IX amžių pilkapių, XIII-XIV amžiais čia stovėjo medinė pilis. Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą minimas 1377 metais Vygando Marburgiečio kronikoje kaip regiono centras. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. 1387 m. LDK dokumentuose minimas kaip miestelis. Po Žalgirio mūšio dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi Alytus I, nuo XV a. pabaigos kairiajame krante auganti gyvenvietė ėmė vadintis Alytus II. 1466 m. minimas Alytaus valsčius. Apie 1520 m. pastatyta Šv. Liudviko bažnyčia ir įsteigta parapija. 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. 1586 metais pastatyta cerkvė.

1795 metais rytinė miesto dalis (Alytus I) atiteko Rusijos imperijai, vakarinė (Alytus II) – Prūsijos karalystei, bet po Vienos kongreso atiteko Lenkijos karalystei (priklausė 1815-1915 m.).

1915 metais, kai Lietuvoje ir Suvalkų gubernijoje įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais. Antrojo pasaulinio karo metais Alytuje sušaudyta apie 60 tūkst. žydų.

1977 metais Alytui buvo suteiktos respublikinio pavaldumo miesto teisės. 1995 m. gruodžio 11 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Spėjama, kad Alytaus vietovardis yra hidroniminės kilmės, kadangi pro Alytų į Nemuną įteka upelis Alytupis, kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus. Pietų Lietuvoje vandenvardžiai su galūne -us yra sutinkami neretai: ežerai Guostus, Niedus, Švenčius ir kt., upės Kriaušius, Skroblus, Vardžius ir kt.

[taisyti] Gyventojai

[taisyti] Demografija

Mieste gyvena 94,7% lietuvių, 2,8% rusų.

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2001 m.
1827 m.	1886 m.	1897 m.	1923 m.	1940 m.	1959 m.	1970 m.	1979 m.	1989 m.	2001 m.
289 (Alytus I)	926 (Alytus I) + 843 (Alytus II)	1435 (Alytus I) + 2010 (Alytus II)	6322	9900	9900	12.400	28.074	55.509	71.491

[taisyti] Garbės piliečiai

Alfonsas Grigaitis Nuo 2000 m.
Elizabethe Kallemeyn Nuo 2001 m.
Valentinas Kirlys Nuo 2001 m.
Heide Reiß Bolland Nuo 2001 m.
Pranas Gavėnas Nuo 2002 m.
Vytautas Nedzinskas Nuo 2002 m.
Jurgis Kunčinas Nuo 2003 m.
Vytautas Zambacevičius Nuo 2004 m.

[taisyti] Kultūra

Miesto centre yra kraštotyros muziejus, dramos teatras, A. Matučio muziejus, prie tilto per Nemuną – paminklas A. Juozapavičiui atminti. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Prie miško taip pat yra Tautos istorinės atminties muziejus, A. Jonyno muziejus. Alytuje yra vienintelis Lietuvoje cirkas – „Dzūkijos“ cirkas (nuo 1982 m.).

Miesto garbei yra pavadintas vienas krateris Marse.

[taisyti] Bažnyčios

Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

Alytuje yra keturios bažnyčios:

Šv. Angelų Sargų (centre), pastatyta 1830 metais. Medinė, su neobarokiniais altoriais.
Šv. Kazimiero (miesto pietryčiuose, prie kareivinių). XIX a. pabaigoje šioje vietoje įrengus kareivines, įgulos reikmėms pagal tipinį projektą buvo pastatyta „plytų stiliaus“ cerkvė (pašventina 1904 metais). Bažnyčia atidaryta po I pasaulinio karo, iki 1940 metų buvo Lietuvos kariuomenės maldos namai. Po karo uždaryta, paversta Mašinų gamyklos kultūros namais. 1990 metais bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 1996 metais pagal architekto Vytauto jakučio ir konstruktoriaus Sauliaus Stulpino projektą bažnyčia rekonstruota.
Šv. Liudviko (Alytus I dešiniajame Nemuno krante), pastatyta 1524 metais. Varpinėje tebeskamba XIX amžiuje nuliedintas varpas.
Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos (šalia Vidzgirio mikrorajono). Tai naujausia miesto bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti 1991 metais, pagal Vilniaus architektų K. Kisieliaus, K. Pempės ir G. Ramunio projektą. Bažnyčia vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė.

[taisyti] Muziejai

Alytaus kraštotyros muziejus;
A. Jonyno memorialinis muziejus;
A. Matučio vaikų literatūros muziejus;
S. Dariaus ir S. Girėno ekspozicija;
A. Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos istorijos muziejus;
Mūsų tautos istorinės atminties muziejus;

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

Alytaus pramonės ir prekybos mokykla
Alytaus kolegija
2 gimnazijos: Jotvingių ir šv. Benedikto
10 vidurinių mokyklų: Dainavos, Dzūkijos, jaunimo ir suaugusiųjų mokykla, Likiškėlių, Panemunės, Piliakalnio, Putinų, Adolfo Ramanausko-Vanago, Vidzgirio, „Volungės“
Šaltinių pagrindinė mokykla
3 pradinės mokyklos: Anzelmo Matučio, „Sakalėlio“, Senamiesčio
2 darželiai-mokyklos: „Drevinukas“, „Viltis“
16 lopšelių-darželių: „Ąžuoliukas“, „Boružėlė“, „Du gaideliai“, „Eglutė“, „Gintarėlis“, „Girinukas“, „Linelis“, „Nykštukas“, „Obelėlė“, „Pasaka“, „Pušynėlis“, „Putinėlis“, „Saulutė“, „Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Volungėlė“

Vaizdas:Alytus ziema.jpg

Alytus 2005-2006 m. žiemą

[taisyti] Pramonė

Alytuje pagaminama 4,6% visos Lietuvos pramonės produkcijos. Mieste yra įvairių pramonės įmonių – šaldytuvų ir mašinų gamyklos, maisto pramonė, siuvimo fabrikas. Alytaus šiaurės vakarinėje dalyje yra pramonės rajonas, kuriame susitelkę daug įmonių – AB „Snaigė“ (šaldytuvų gamykla), AB „Alytaus gelžbetonis“, UAB „Alkesta“, Alytaus šiluminiai tinklai, Alytaus elektros tinklai, AB „Alytaus tekstilė“, Lietuvos žaliava, UAB „Daisotra“ ir kt. Rytiniame pramonės rajone įsikūrusios AB „Alita“, „Lietuvos buitinė chemija“, AB „Alytaus chemija“, AB „Alytaus Coca-cola“ ir kt. Pietiniame pramonės rajone – AB „Astra“.

Vidzgirio ir Dainavos mikrorajonai

Dailidės ežeras miesto parke

[taisyti] Administracija

Alytus

Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Alytaus apskritis
Miestai:	Alytus
Gyventojų (2005):	69 859 (9)
Gyventojų tankumas:	1746,5 žm./km² (4)
Plotas:	40 km² (60)
Telefono kodas:	{{{telefono kodas}}}
Įkūrimas:

Alytaus miestas turi atskiros savivaldybės statusą. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės administracija.