Ankstyvasis Samguk laikotarpis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.


Korėjos istorija
Kočioson
Ankstyvasis Samguk laikotarpis:
Okdžio, Tongje, Pujo
Samguk laikotarpis:
Silla, Pekčė, Kogurio
Suvienytosios Sillos laikotarpis:
Silla, Palhė
Vėlyvasis Samguk laikotarpis:
Silla, Vėlyvoji Pekčė, Vėlyvasis Kogurio
Korio
Čioson
Korėjos imperija
Japonijos okupacija Korėjoje
Susiskaldžiusi Korėja:
Pietų Korėja, Šiaurės Korėja

Ankstyvasis Samguk laikotarpis (kor. 原三國時代 / 원삼국시대 – Wonsamguk sidae) – Korėjos istorijos laikotarpis 108 m. pr. m. e. – 313 m. Kartais dar vadinamas Samhan laikotarpiu, pažymint tris tuo metu Korėjos pietuose egzistavusias konfederacijas – Samhan.

Nors Samguk reiškia Trys karalystės, tuo metu Korėjos pusiasalyje egzistavo daugybė valstybėlių, tarp kurių trys stipriausios apjungė visas kitas, taip pereinant į tikrąjį Samguk laikotarpį.

Laikotarpio pradžia paprastai laikoma Han Kinijos invazija į Korėją, o pabaiga – data, kuomet buvo užimtas paskutinis kinų administracinis centras Lelang.

[taisyti] Istorija

[taisyti] Kinų administracija

108 m. pr. m. e. Kinijos kariuomenei įsiveržus į Kočiosoną, šis pralaimėjo, ir Kinija Korėjoje įkūrė savo administracinius padalinius 郡 jun. Jų buvo keturi:

玄菟 (Pinyin: Xuantu, kor. ??),
樂浪 (Pinyin: Lelang, kor. Nangnang) – dabartinio Pchenjano teritorijoje,
臨屯 (Pinyin: Lintun, kor. Imdun) – padalinys į rytus nuo Lelango,
真番 (Pinyin: Zhenfan, kor. ??) – piečiausias padalinys į pietus nuo Lelango.

Po imperatoriaus Vudi mirties buvo panaikinti Lintun ir Zhenfan (priskirti Lelang), o Xuantu perkeltas į Liaodong.

Kinų valdomose teritorijose labai stipriai plito kinų kultūra, kėlėsi kinai iš Yan ir Či valstybių.

[taisyti] Šiaurės valstybės

Kinų administracija neapėmė viso pusiasalio. Šiaurės rytuose Kočioson palikuonys, greičiausiai priklausę tai pačiai tautai, ar bent jau artimoms lingvistiškai tautoms, sukūrė savo valstybes:

Pujo (夫餘 Buyeo);
Okdžio (沃沮 Okjeo);
Tongje (東濊 Dongye);

Dar egzistavo ir daugybė smulkesnių vastybėlių, tokių kaip Guda, Galsa, Gema, Hangin ir kt. I a BC nuo Pujo atsiskyrė Kogurio, kuri koncentravosi aplink dab. Jian miestą, nuo šios – Pekčė, kuri koncentravosi aplink dab. Seulą. Šios dvi valstybės suvaidins svarbų vaidmenį Korėjos istorijoje.

[taisyti] Pietų valstybės

Pagrindinis straipsnis: Samhan

Korėjos pietinė dalis Kočioson laikais greičiausiai nepriklausė šiai valstybei, ir visuomet turėjo skirtingą identitetą. Tai buvo ir lingvistiškai atskiros tautos, įvardinusios save kaip han (韓), iš ko kilo ir dabartinis Pietų Korėjos pavadinimas – Hanguk (韓国).

Spėjama, kad 3 a pr m e iš Kočioson pabėgęs valdovas (išstumtas uzurpatoriaus iš Yan valstybės Viman) pabėgo į Korėjos pietus ir čia įkūrė valstybę Čin (辰 Jin), kurios tikrumu neretai abejojama. Šiaip ar taip, Jau greičiausiai tuo metu čia formavosi miestai valstybės, kurie apie mūsų eros pradžią buvo apjungti į tris konfederacijas – Samhan (Trys han <tautos valstybės> – 三韓). Tai buvo:

Mahan (馬韓 Mahan) – vakaruose, kuri ilgainiui įjungė ir šiaurėje esančią Pekčę;
Činhan (辰韓 Jinhan) – rytuose;
Pionhan (弁韓 Byeonhan) – per vidurį;

[taisyti] Laikotarpio pabaiga

Per visą laikotarpį reiškėsi vienijimo tendencijos, kurios iš esmės baigėsi apie 4 a vidurį. Čia nugalėtojomis išėjo trys valstybės:

Kogurio, kuris pamažėle apjungė kitas šiaurines kaimynes, o 313 m išvijo kinus iš paskutinio jų administracinio centro Lelange. Taigi, jis užvaldė visą Korėjos šiaurę.
Pekčė, kuri, būdama viena iš Mahan federacijos narių, nuo pirmųjų m. e. amžių užvaldė savo kaimynes, o III a. vid. galutinai suvienijo Korėjos pietvakarinę dalį.
Saro, viena iš Činhan federacijos narių, valdovo Nemul (356-402) laikais panaikino federacijos sistemą ir tapo vienvalde visoje buvusioje Činhan teritorijoje. Ji vėliau vadinama Silla.

Tokiu būdu prasidėjo Samguk laikotarpis.