Šiaurės Korėjos istorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|---|
| Korėjos istorija |
| Kočioson |
| Ankstyvasis Samguk laikotarpis: |
| Okdžio, Tongje, Pujo |
| Samguk laikotarpis: |
| Silla, Pekčė, Kogurio |
| Suvienytosios Sillos laikotarpis: |
| Silla, Palhė |
| Vėlyvasis Samguk laikotarpis: |
| Silla, Vėlyvoji Pekčė, Vėlyvasis Kogurio |
| Korio |
| Čioson |
| Korėjos imperija |
| Japonijos okupacija Korėjoje |
| Susiskaldžiusi Korėja: |
| Pietų Korėja, Šiaurės Korėja |
Šiaurės Korėjos istorija formaliai prasideda nuo 1948 metų, kai susikūrė Šiaurės Korėjos liaudies respublika.
Turinys |
[taisyti] Susikūrimas
Po Antrojo pasaulinio karo Šiaurės Korėją okupavo Tarybų Sąjungos kariuomenė. 1945 m. spalį sudaryta civilinė okupacinė administracija, kuriai vadovavo generolas-majoras A.Romanenko. Daugiausia iš korėjiečių repatriantų iš Tarybų Sąjungos 1946 m. liepą įkurta komunistinė Korėjos darbininkų partija (KDP, vadovas Kim Il-Sungas). 1946 m. lapkritį surengti bealternatyviniai rinkimai į „liaudies komitetus“, kurių suvažiavimas 1947 m. vasarį išrinko Šiaurės Korėjos Liaudies komitetą ir vyriausybę. Intensyviai vyko politinės ir ekonominės reformos: nacionalizuotos įmonės, bankai, japonams ir turtingesniems valstiečiams priklausiusi žemė, TSRS pavyzdžiu buvo susidorojama su opozicija ir nelojaliais „elementais“. Po 1948 m. rugpjūčio rinkimų suformuotas Aukščiausias liaudies susirinkimas rugsėjo 8 d. priėmė J. Stalino aprobuotą konstituciją ir sekančią dieną oficialiai paskelbė KLDR. TSRS okupacinė kariuomenė buvo išvesta metų pabaigoje. Valstybės vadovu tapo Kim Il-Sungas, vėliau nušalinęs galimus konkurentus dėl valdžios.
[taisyti] Korėjos karas
Pagrindinis straipsnis: Korėjos karas
1950 m. birželio 25 d. Šiaurės Korėjos kariuomenė puolė Pietų Korėją ir greit užėmė beveik visą pusiasalį. Tačiau JTO ST sprendimu tarptautinės pajėgos (daugiausia JAV) sustabdė puolimą ir priartėjo prie Kinijos sienos. Į karą įsitraukus Kinijos armijai ir (neoficialiai) dalyvaujant TSRS instruktoriams, padėtis stabilizavosi. Yra duomenų, kad J. Stalinas svarstė branduolinio ginklo panaudojimo galimybę, tačiau po jo mirties derybos pasibaigė paliaubų pasirašymu.
[taisyti] Pokarinis laikotarpis
TSRS ir Kinijos pagalbos bei planinės ekonomikos dėka karo padariniai buvo likviduoti iki 1956 m., o 1969 Šiaurės Korėja pagal išsivystymo lygį pralenkė Pietų Korėją. Stiprėjant ideologiniam ir politiniam konfliktui tarp TSRS ir Kinijos, Kimo režimas tapo Kinijos sąjungininku, tačiau Kinijoje prasidėjus „kultūrinei revoliucijai“, buvo paskelbta džuče („savarnkiškumo“), t.y. autarkijos politika, izoliavusi Šiaurės Korėją ir paspartinusi jos ekonominį nuosmūkį. 7-me dešimtmetyje KLDR užsienio politika tapo agresyvi: 1968 m. sausio 21 d. beveik pavyko mėginimas susprogdinti Pietų Korėjos prezidento Pak Čunh-hi rezidenciją, po poros dienų neutraliuose vandenyse buvo užgrobtas JAV žvalgybinis laivas Pueblo (dabar – eksponatas Pchenjango uoste), 1969 m. balandžio 15 d. virš Japonijos jūros numuštas JAV žvalgybinis lėktuvas, prieš Pietų Korėją buvo vykdomi smulkūs partizaniniai išpuoliai.
[taisyti] Laikotarpis nuo 1972 metų
1972 m. liepos 14 d. po slaptų derybų pasirašytas abiejų Korėjos valstybių komunikatas, skelbęs dialogą susivienijimo klausimu, tačiau padėtis pusiasalyje liko įtempta, nežiūrint epizodiškų derybų. Prieš Pietų Korėją režimas taikė valstybinio terorizmo taktiką: 1983 m. spalio 9 d. Šiaurės Korėjos spectarnyboms Rangūne (Birma (dabar Mianmaras)) surengus išpuolį prieš prezidento Čun Du-hvano vadovaujamą Pietų Korėjos vyriausybinę delegaciją žuvo užsienio reikalų ministras ir 16 kitų delegacijos narių, 1987 m. lapkričio 1 Šiaurės Korėjos agentai susprogdino Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą virš Indijos vandenyno (115 aukų).
1972 m. priimta nauja konstitucija, pagal kurią Kim Il-sung buvo paskelbtas prezidentu. Jo asmenybės kultas tapo svarbiu totalitarinio režimo bruožu. 1980 m. KDP suvažiavime Kim Il-sungo sūnus Kim Džong-ilas] išrinktas politbiuro nariu ir numatytas šalies vadovo paveldėtoju. 1991 m. abi Korėjos priimtos į JTO, 1992 m. (išvežus JAV branduolinius ginklus iš Pietų Korėjos) pasirašyta susitaikymo bei Korėjos pusiasalio kaip nebranduolinės zonos sutartis. 1993 m. Šiaurės Korėja neįsileido TATENA inspektorių ir pagrasino pasitrauksianti iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, kurią ji buvo pasirašiusi 1985 m. 1993 m. gruodį CŽV paskelbė, kad Šiaurės Korėja tikriausiai turi bent vieną branduolinį užtaisą. Buvusiam JAV Prezidentui Jimmy Carteriui 1994 m. birželį susitikus su Kim Il-sungu krizė buvo sureguliuota, nežiūrint Kimo mirties (1994 m. liepos 8 d.) tarp Šiaurės Korėjos ir JAV pasirašyta sutartis, pagal kurią Šiaurės Korėja įsipareigojo atsisakyti aukšto sodrinimo technologijų ir įsileisti TATENA inspektorius, o JAV pažadėjo ir 1995 m. pasirašė susitarimą, pagal kurį konsorciumas vietoj Šiaurės Korėjoje veikusių 2 reaktorių už 4,5 mld. JAV dolerių pastatytų du naujus, gaminančius žemesnio sodrumo plutonį. Tačiau susitarimų vykdymas įstrigo, JAV 2002 m. sausį įvardijo Šiaurės Korėją kaip „blogio ašies“ valstybę. 2003 01 10 Šiaurės Korėja pasitraukė iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir 2005 m. vasario 10 d. pasiskelbė turinti branduolinį ginklą. Šiaurės Korėja vysto raketinę techniką: 1998 m. rugpjūtį jos vidutinio nuotolio raketa „Taepodong-1“ praskrido virš Japonijos, yra duomenų, kad konstruojama tarpkontinentinė balistinė raketa „Taepodong-2“.
1995-1998, Rusijai ir Kinijai nutraukus paramą maisto produktais, ir dėl sticihinių nelaimių šalyje prasidėjo badas, nuo kurio mirė, nežiūrint užsienio šalių humanitarinės pagalbos, 2-3 milijonai žmonių. Siekdamas mobilizuoti gyventojų paramą, 1996 m. balandį Šiaurės Korėjos vadovybė paskelbė nebesilaikysianti 1953 m. paliaubų ir pasiuntė karinius dalinius į demilitarizuotą zoną. Krizė buvo sureguliuota po ilgų derybų, kuriose dalyvavo JAV ir Kinija. 2000 m. birželį įvyko įstorinis abiejų Korėjos valstybių vadovų susitikimas Pchenjange, kurio rezultate pirmą kartą po 1945 buvo leista susitikti perskirtų šeimų nariams, pasirašyti susitarimai dėl pašto, kelių ir geležinkelių susisiekimo atstatymo. Tačiau Šiaurės Korėja ir toliau lieka izoliuota, viena skurdžiausių pasaulio valstybių.
[taisyti] Bibliografija
- P.French, North Korea: The Paranoid Peninsula. A Modern History. London: Zed Books Ltd., 2005;
- M.Fritz., Schauplatz Nordkorea. Das Pulverfass im Fernen Osten. Freiburg: Herder, 2004.
