Cezis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cezis (Cs) | |
---|---|
Periodinė grupė |
Šarminis metalas |
Atomo numeris | 55 |
Išvaizda | |
Atomo savybės | |
Atominė masė (Molinė masė) |
132,90545(2) а.m.v. (g/mol) |
Atomo spindulys |
267 pm |
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
375,7 kJ/mol (eV) |
Elektronų konfigūracija |
[Xe] 6s1 |
Cheminės savybės | |
Kovalentinis spindulys |
235 pm |
Jono spindulys |
? pm |
Elektroneigiamumas |
0,79 (pagal Paulingą) |
Elektrodo potencialas |
? |
Oksidacijos laipsniai |
? |
Termodinaminės savybės | |
Tankis |
1,87 g/cm³ |
Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
Šiluminis laidumas |
35,9 W/(m·K) |
Lydymosi temperatūra |
301,54 K |
Lydymosi šiluma |
2,092 kJ/mol |
Virimo temperatūra |
944 K |
Garavimo šiluma |
67,73999999999999 kJ/mol |
Molinis tūris |
71,07 cm³/mol |
Kristalinė gardelė | |
Kristalinė gardelė |
? |
Gardelės periodas |
? Å |
Cezis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Cs, eilės numeris 55.
Tai IA grupės cheminis metalas. Atomo skaičius 55, atomo masė 132,9054. Oksidacijos laipsnis junginiuose +1. Gamtoje yra vienas stabilus izotopas. Minkštas sidabriškai baltas metalas. Lydymosi temperatūra 28,45 °C, virimo 708 °C, tankis 1900 kg/m³. Labai aktyvus ore, savaime užsiliepsnoja. Su vandeniu reaguodamas sprogsta. Aukštesnėje negu 300 °C temperatūroje redukuodamas silicį, ardo stiklą. Su gyvsidabriu, sidabru, stibiu, bismutu, šarminiais ir šarminiais žemės metalais sudaro lydinius. Jo lydiniai vartojami vakuuminėse lempose kaip geterai, radioterapijoje (organizmą veikia jo skleidžiami spinduliai). Cezis ir stroncis yra pačios kenksmingiausios atliekos, susidarančios gaminant atominę energiją.
Jį 1860 metais atrado R. Bunzenas ir G. Kirchhofas (Vokietija).
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Elemento pavadinimą lėmė tai, kad cezio spektras pasižymi dviem mėlynomis linijomis (lotynų k. caesius – pilkai melsvas). Pagal spektro spalvą taip pat pavadintas rubidis.