Galis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Galis (Ga) | |
---|---|
Periodinė grupė |
Kiti metalai |
Atomo numeris | 31 |
Išvaizda | |
Atomo savybės | |
Atominė masė (Molinė masė) |
69,723(1) а.m.v. (g/mol) |
Atomo spindulys |
141 pm |
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
578,8 kJ/mol (eV) |
Elektronų konfigūracija |
[Ar] 3d10 4s2 4p1 |
Cheminės savybės | |
Kovalentinis spindulys |
126 pm |
Jono spindulys |
? pm |
Elektroneigiamumas |
1,81 (pagal Paulingą) |
Elektrodo potencialas |
? |
Oksidacijos laipsniai |
? |
Termodinaminės savybės | |
Tankis |
5,91 g/cm³ |
Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
Šiluminis laidumas |
40,6 W/(m·K) |
Lydymosi temperatūra |
302,92 K |
Lydymosi šiluma |
5,59 kJ/mol |
Virimo temperatūra |
2478 K |
Garavimo šiluma |
256,06 kJ/mol |
Molinis tūris |
11,80 cm³/mol |
Kristalinė gardelė | |
Kristalinė gardelė |
? |
Gardelės periodas |
? Å |
Galis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ga, eilės numeris 31.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Galis pavadintas Prancūzijos garbei (kaip ir francis) – šį elementą spektroskopiškai atradęs mokslininkas Lecoq de Boisbaudran jį pavadino savo gimtosios šalies garbei, nors kai kurie mano, kad pavadino savo garbei (lot. gallus – gaidys, o prancūziškai gaidys yra le coq).