Karintija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karintija (vok. Kärnten, slov. Koroška, lot. Carinthia) – Austrijos žemė. Sostinė – Klagenfurtas (slov. Celovec). Plotas 9533 km²; 561,1 tūkst. gyventojų (2001). Pietinėje žemės dalyje (vad. Unterland) gyvena apie 20 000 slovėnų, kalbančių savotiškomis tarmėmis (vad. Windisch).
[taisyti] Istorija
Pirmieji žinomi Karintijos gyventojai buvo ilyrai, susimaišę III a. prieš Kr. su norikais, viena Europoje paplitusių keltų genčių. Romėnams užkariavus norikų valstybę keltai buvo palaipsniui romanizuoti. Žlugus Romos imperijai buvusioje romėnų provincijoje Noricum susiformavo Karantinijos valstybė. V a. atėję slavai įkūrė po Alpėmis (Klagenfurto baseine) nepriklausomą kunigaikštystę. X a. Karantanija, užkariauta bavarų (bajuvarų), tapo habsburgiečių žeme ir vėliau Austrijos dalimi. Dauguma slavų ir suslavėjusių romėnų buvo germanizuota, šiais laikais slovėnai (Alpių slavų palikuoniai) sudaro apie 3% Karintijos gyventojų.
Austrijos žemės |
Aukštutinė Austrija | Burgenlandas | Forarlbergas | Karintija | Štirija | Tirolis | Viena | Zalcburgas | Žemutinė Austrija |