Klaipėdos istorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klaipėdos miesto pradžia laikomi 1252 m. Klaipėda pats seniausiai iš Lietuvos didmiesčių. Tuomet Danės upės žiotyse Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas pastatė Memelburgo (Memelburg) pilį, prie kurios kūrėsi miestas. Klaipėda (tuometinis Memelis) planuota kaip Kuršo vyskupystės centras, bet juo buvo trumpai dėl nuolatinių aplinkinų genčių puldinėjimų. Aprašęs tokį antpuolį 1323 m. Petras Dusburgietis pažymėjo, kad „jie pavertė pelenais patį miestą ir tris gretimas naujakrikštų pilis, daug kogų bei kitokių laivų“.
1328 m. Klaipėda ir jos apylinkės perduodamos Vokiečių ordinui Prūsijoje. XIV–XV a. Klaipėda tapo ginčų tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino objektu. Būdama žygių į Žemaitijos gilumą išeities vieta, Klaipėda kentėjo nuo atsakomųjų žemaičių antpuolių. 1379 m. užpuolę žemaičiai visiškai sugriovė miestą ir pilį. Klaipėda buvo žemaičių užimta ir Žalgirio mūšio išvakarėse (1409 m.). Dėl nuolatinio karinio užpuolimo pavojaus ir kaimyninių uostų konkurencijos Klaipėda netapo Hanzos sąjungos nare.
Klaipėdos vardas (Caloypede) pirmąkart minimas Vytauto laiške 1413 m., kuriame sakoma, kad miestas pastatytas žemaičių žemėje. 1422 m. Melno taika buvo galutinai nustatytos Vokiečių ordino ir Lietuvos sienos, Klaipėda palikta Ordino pusėje. 1455 m. miestą vėl užėmė žemaičių pajėgos. Iš Livonijos atsiųsta kariuomenė juos išstūmė, bet pasitraukdami žemaičiai sudegino miestą ir pilį.
XVI a. jame sparčiai vystėsi amatininkystė, laivų statyba, klestėjo pirkliai. Vėliau ėmė kurtis stambioji pramonė, išsivystė jūrų prekyba, atsirado kultūros įstaigos.
Turinys |
[taisyti] XX amžius
Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui. 1923 m. Lietuvos vyriausybei inscenizavus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, miestas 1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie Lietuvos Respublikos.
[taisyti] 1923-1939 m.
Miestas, kartu su Klaipėdos kraštu, Lietuvos Respublikoje tarpukario metais sudarė autonominę teritoriją, kurios statusą apibrėžė Lietuvos ir Europos didžiųjų valstybių 1924 m. pasirašyta Klaipėdos konvencija. Lietuvos vyriausybei priėmus Vokietijos ultimatumą 1939 m. kovo 23 d. miestą užėmė nacistinė Vokietija.
[taisyti] 1939-1989 m.
1945 m. sausio 28 d. Klaipėdą užėmė SSRS kariuomenė ir perdavė Lietuvos SSR. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas buvo dalinai sugriautas. Išvykus beveik visiems seniesiems miesto gyventojams, miestas faktiškai prarado visas senąsias tradicijas. Naujakuriai, toliau griaudami senojo miesto architektūrą, sukūrė naująją Klaipėdą – iki 7-8 dešimtmečių sandūros – iš esmės ekonominę Lietuvos SSR provinciją. 8 dešimtmečio pr. Klaipėdoje pradėtų kurti aukštųjų mokyklų pagrindu 1991 m. įkurtas Klaipėdos universitetas. 1992 m. liepos 1 d. LR AT dekretu patvirtintas miesto herbas.
[taisyti] Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis 1990-2006 m.
Nepriklausomybės laikotarpiu Klaipėda užmezgė aktyvius ryšius su miestais partneriais (Klyvlendu (JAV), Karlskrona (Švedija), Gdansku (Lenkija), Kobe (Japonija), Kaliningradu (Rusija). Išplėstas Klaipėdos jūrų uostas, pasirinktas valstybinio uosto valdymo modelis. XX a. paskutinis dešimtmetis buvo ekonominio nuosmūkio laikotarpis Klaipėdoje, bankrutavo didelė dalis stambių įmonių, išaugo bedarbystės (didžiausias bedarbystės lygis užfiksuotas 2001 m. pradžioje apie 12 proc. Ekonomika atsigavo tik apie 2001 m., ekonominis pakilimas tęsiasi iki šiol.
[taisyti] Klaipėdos priklausomybė atskirais laikotarpiais
Klaipėdą atskirais laikotarpiais valdė skirtingos valstybės:
- Nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei.
- Nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei.
- 1629–1635 m. miestą valdė Švedija.
- Septynerių metų karo metu (1757–1762 m.) – Rusijos imperija.
- 1807–1808 m. Napoleonui Bonapartui sumušus Prūsiją, Klaipėda buvo karališkosios Prūsijos šeimos rezidencijos vieta ir laikinoji Prūsijos sostinė.
- 1871 m. kartu su Prūsija tapo Vokietijos imperijos dalimi.
