Makedonijos regionas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės – Makedonija (reikšmės).
Makedonija (gr. Μακεδονία, mak. Македонија, bulg. Македония) – istorinis ir geografinis regionas Balkanų pusiasalyje, pietryčių Europoje. Didžioji regiono dalis yra dabartinėje Graikijoje, Makedonijos Respublikoje ir Bulgarijoje (nedidelė dalis regiono apima dalį Albanijos ir Serbijos). Graikijai priklauso apie pusė regiono, padalinto į tris provincijas: Centrinės Makedonijos, Vakarinės Makedonijos ir Rytinės Makedonijos, Bulgarijai priklauso tik apie 10% regiono teritorijos. Plotas apie 67 000 km, 5 milijonai gyventojų.
Antikos laikais čia driekėsi makedonų karalystė, vėliau užkariauta romėnų. Viduramžiais regionas priklausė Turkijai. Po Balkanų karų Makedonija buvo padalinta tarp Bulgarijos (Pirino Makedonija) ir Graikijos (Graikijos Makedonija), nedidelė dalis priklauso Albanijai.
- 1877–1878 po Rusijos – Turkijos karo pagal San Stefano taiką Makedonija prijungta prie Bulgarijos.
[taisyti] Etimologija
Pasak graikų mitologijos makedonų (Μακεδόνες – Makedónes), kurie apgyvendino vakarinę, pietinę ir vidurinę regiono dalį ir įkūrė Makedonijos karalystę, protėviu buvo Makedonas (Μακεδών / Μακηδών, transl. Makedōn / Makēdōn). Pasak Herodoto makedonai buvo dorėnų gentis.
