Medlaipinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dendrobatidae

Mažoji medlaipė (Dendrobates pumilio)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Varliagyviai ( Amphibia)
Būrys:	Beuodegiai varliagyviai ( Anura)
Šeima:	Medlaipinės ( Dendrobatidae)

Medlaipinių paplitimas

Medlaipinės (Dendrobatidae, angl. Poison dart frogs, vok. Baumsteigerfrösche) – beuodegių varliagyvių (Anura) šeima. Varlės nedidelės, dieninės, dažnai ryškių spalvų, randamos Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Kai kurių rūšių (pvz., mėlynoji medlaipė (Dendrobates azureus) odoje aptinkama nuodingų alkaloidų. Nuodingiausia medlaipinė varlė yra siaubingoji lapalaipė (Phyllobates terribilis).

Suaugusių medlaipinių varlių dydis yra 1-6 cm, priklausomai nuo amžiaus ir rūšies. Dėmėtoji medlaipė (Dendrobates tinctorius) yra viena iš didesnių varlių, pasiekianti 6 cm ilgį. Mažesnės varlės, tokios kaip Dendrobates imitator, neužauga didesnės nei 2,5 cm.

Gyvena drėgnuose tropiniuose miškuose upių ir upelių pakrantėse. Kai kurios rūšys didesnę gyvenimo dalį praleidžia medžiuose. Yra ir tokių rūšių, kurios aptinkamos atvirose sausose vietose, kur po žemaūgiais augalais yra susidarę nedideli drėgno dirvožemio ploteliai.

Medlaipinės varlės yra aktyvios dieną. Patinai stambesni už pateles. Poravimosi metu patinai patelę apima ne per juosmenį, bet už galvos ir savo pirštais prispaudžia už pasmakrės. Šitokioj būsenoj patinams patogiau apvaisinti ikrelius. Mažosios medlaipės (Dendrobates pumilio) patinas iš pradžių išleidžia spermą, o tik po to patelė į tą pačia vietą išneršia kiaušinėlius. Stambesni patinai agresyviai gina savo teritoriją. Jie savo skleidžiamais garsais privilioja patelės ir dėl jų grumiasi su kitais patinais.

[taisyti] Vystymasis

Ikrus deda į paklotę, po akmenimis, ant prie pat žemės palinkusių augalų lapų ar bromelijinių augalų skrotelėse. Dėtis nedidelė – nuo 1-2 iki 30-40 kiaušinėlių. Jie vystosi visus metus. Dėtį vienas iš tėvų arba nuolat saugo, arba kaskart aplanko ir tokių apsilankymų metu kiaušinėlius sudrėkina vandeniu. Be to, užpakalinėmis kojomis kiaušinėlius apvarto ir sumaišo.

Išsiritę buožgalviai prisitvirtina ant tėvų nugaros odos dėmių, išskiriančių specifinį sekretą. Buožgalvių pilvelio viršus lygus ar šiek tiek banguotas, dėl to jie gerai išsilaiko ant tėvų nugaros. Čia jie gali išbūti nuo kelių valandų iki savaitės ar daugiau.

Daugelis rūšių savo buožgalvius atneša prie nedidelių upelių. Kai kurios juos išleidžia į bromelijinių augalų skrotelėse po lietaus susitelkusį vndenį. Spalvingoji medlaipė (Dendrobates auratus) neretai savo buožgalvius išleidžia į vandenį, susikaupusį medžių drevėse. Tokiame neturtingame maisto medžiagomis vandenyje buožgalviai linkę į kanibalizmą, ir dėl to tik vienas teišgyvena iki pilnos brandos. Mažosios medlaipės, kurios buožgalviai vystosi lapų skrotelėse susitelkusiame vandenyje, reguliariai aplanko savo jauniklius ir į vandenį išneršia neapvaisintus kiaušinėlius, kuriais buožgalviai maitinasi.