Stambulas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Stambulas | |
|---|---|
 |
|
| Valstybė: | Turkija |
| Meras: | Kadir Topbaş |
| Gyventojų : | 10 034 830 |
| Plotas: | 1 538 77 km² |
Stambulas (turk. İstanbul, ilgą laiką vadinosi Konstantinopoliu) – didžiausias Turkijos miestas, esantis šiaurės vakarinėje šalies dalyje, abipus Bosforo sąsiaurio, jam pereinant į Marmuro jūrą. 9,79 mln. gyventojų (2005). Geografiškai priskiriamas Europai, nors dalis yra ir Azijoje. Pagrindinis šalies prekybos, verslo ir kultūros centras, didžiausias uostas, yra tarptautinis oro uostas. Mašinų gamyba, chemijos pramonė, cemento gamyba, maisto, tabako, lengvoji (avalynės, aprangos, odos), baldų pramonė, popieriaus ir stiklo gamyba.
Stambule yra 3 universitetai, ekonomikos ir prekybos, dailės menų akademijos. Žymūs architektūros paminklai – Topkapι rūmai su haremu, Sofijos soboras (Hagia Sophia). Muziejai: archeologijos, turkų ir islamo meno, dailės ir skulptūros, savivaldybės. Daug teatrų. Dideli tiltai jungia europietišką ir azijietišką miesto dalis.
[taisyti] Sofijos soboras
Pastatytas kaip bažnyčia valdant imperatoriui Konstantinui, bet 337 m. sudegė. Iš naujo atstatė Justinianas V–VI a., paaukodamas trejų metų Bizantijos imperijos pajamas. 1453 m. sultonas Mahometas II, užkariavęs Konstantinopolį, įsakė bažnyčią paversti mečete ir pristatyti 4 minaretus.
[taisyti] Istorija
Įkurtas 667 m. pr. m. e. kaip graikų Megaros miesto kolonija Βυζαντιον (Byzántion). 330 m. Konstantinas Didysis jį pervadino savo garbei Konstantinopoliu ir paskelbė jį Rytų Romos imperijos (plačiau žinomos Bizantijos vardu) sostine. Miestą buvo užgrobę kryžiuočiai 1204 m., o vėliau ir turkai 1453 m. Iki 1923 m. buvo Turkijos sostinė (kai ja tapo Ankara). Oficialiai miestui Stambulo vardas suteiktas 1930.
[taisyti] Gyvenimo ritmas
Aktyvus kultūrinis gyvenimas, turizmas ir komercinė veikla yra labai svarbūs miesto reiškiniai. Tačiau didelės Stambulo problemos yra spartus gyventojų skaičiaus augimas, transporto spūsčių problema, istorinių pastatų restauravimas; planuojama tiesti trečioji autostrada per Bosforo sąsiaurį. Kasdienis gyvenimas šalia saugomų romėnų, bizantiečių, turkų monumentų yra spalvingas ir gyvybingas. Miestas taip pat vertinamas kaip Turkijos verslo, pramogų, kultūros, švietimo, prekybos, turizmo ir meno sostinė. Daugiau nei pusė šio miesto gyventojų dirba ir gyvena europinėje miesto dalyje. Nemažai žmonių gyvena Anatolijos vietovėse, tačiau į Stambulą kasdien, naudodamiesi tiltais arba jūros transportu, vyksta dirbti.
Stambulo stadionus dažnai užpildo pasaulinio lygio žvaiždžių koncertai, o opera, baletas bei teatras savo gerbėjus vilioja ištisus metus. Sezoniniuose festivaliuose galima išvysti orkestrų, chorų, džiazo legendas. Dažnai šie renginiai vyksta istorinėse vietose, tokiose kaip Hagia Irene, Rumeli tvirtovėje, Yedikule, Topkapı rūmų kieme, Gülhane parke, Atatiurko kultūros centre. Mėgstantys naktinį gyvenimą gali pasirinkti iš daugybės naktinių klubų, diskotekų, barų. Savaitgaliais diskotekos ir naktiniai klubai, veikiantys po atviru dangumi, dažnai būna perpildyti.
