Su-27
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|
| Su-27 | |
| Tipas | Naikintuvas |
|---|---|
| NATO kodas | Flanker |
| Statytojas | |
| Kūrėjas | Suchoi,  Rusija |
| Pirmas skrydis | 1977 m. gegužės 20 d. |
| Pradėtas naudoti | 1984 gruodis |
| Baigtas naudoti | - |
| Būsena | |
| Pagrindiniai naudotojai | Rusija, Kinija, Kazachija, Ukraina, Baltarusija, Iranas, Etiopija, Vietnamas, Uzbekija, Angola, Indonezija, Venesuela, Indija, Malaizija |
| Pastatyta vienetų | apie 680 |
| Programos kaina | |
| Vieneto kaina | apie 35 mln. USD |
| Variantai | |
Su-27 (NATO pavadinimas – Flanker) – viršgarsinis, dviejų variklių, reaktyvinis, sunkusis karinis naikintuvas. Pradėtas gaminti Tarybų Sąjungoje kaip atsakas į JAV gaminamus F-14 Tomcat, F-15 Eagle, F-16 Fighting Falcon ir F/A-18 Hornet.
Su-27 – vienas iš pagrindinių Rusijos, Indijos ir Kinijos karinių oro pajėgų (KOP) lėktuvų, pradėtas naudoti apie 1990 m.
Suprojektuotas ir įgyvendintas Suchoi konstruktorių biure, konstruktorius Michailas Simonovas (Михаил Петрович Симонов).
Turinys |
[taisyti] Modifikacijos
Su-27 bazėje sukurtos modifikacijos:
- Su-27UB – mokomasis-kovinis naikintuvas.
- Su-30
- Su-33 (Su-27K) – karinis jūrinis naikintuvas, skirtas lėktuvnešiams.
- Su-34
- Su-35 (Su-27M)
- Su-37
[taisyti] Istorija
Apie 1960 m. kelios valstybės pradėjo kurti 4 kartos naikintuvus. Tuo metu Suchoi konstruktorių biure pradėtas kurti naikintuvas kodiniu pavadinimu T-10 nebeatitiko to meto reikalavimų. 1969 išanalizave JAV naikintuvo F-15 Eagle charakteristikas rusų inžinieriai tobulino T-10. Pirmąkart Su-27 prototipas pakilo į orą tik 1977, o vieno iš bandymų metu lakūnas Jevgenijus Solovjovas, pilotuodamas T-10-2 modelį, nesugebėjęs suvaldyti naikintuvo, žuvo. Po atliktų konstrukcinių, mechaninių ir techninių pakeitimų buvo sukurtas T-10S-1 modelis. Lėktuvo charakteristikos ir manevringumas atitiko nusibrėžtus tikslus. Vieno iš naikintuvo bandymų, kurio metu buvo bandomos maksimalios orlaivio galimybės žuvo lakūnas astronautas Aleksandras Komarovas (Александр Комаров). 1990 m. rugpjūčio 23 d. pagal pasirašytą Tarybų Sąjungos Ministrų Tarybos nutartį naikintuvas oficialiai pradėtas naudoti Rusijos KOP. Buvo gaminami naikintuvai (oro taikiniams) ir šturmo naikintuvai (oro ir žemės taikiniams), tačiau po kiek laiko atsisakyta pastarųjų, dėl įrangos netobulumo.
[taisyti] Konstrukcija
[taisyti] Korpusas
Su-27 naikintuvas yra panašus į taip pat rusų gaminamą MiG-29, tačiau jis yra didesnis. Konstrukcijoje, sumažinti svorį, panaudota apie 30% titano. Strėlinio tipo sparnas ir fiuzeliažas sujungti į vientisą korpusą ir primena deltinio sparno formos lėktuvų siluetą.
Su-27 yra primasis Tarybų Sąjungos aerodinaminis nešančiosios konstrukcijos lėktuvas, kuriam pilotuoti reikalinga automatinė sistema, kuri valdoma elektronikos pagalba.
[taisyti] Variklis
Varikliai Lyulka AL-31F (rus. АЛ-31Ф) yra naikintuvo uodegoje, turi forsažo kameras. Juos sukūrė Saturn (Сатурн) konstruktorių biuras. Varikliai yra toliau vienas nuo kito, kad sumažintų įtaką. Jų traukos galia – 122.8 kN (kiekvieno, su pilnai įjungtu forsažu). Turbinų išėjimo angose yra besikeičiančio kampop mentės pagerinančios manevravimą. Su šiais varikliais naikintuvas lengvai pasiekia Mach 2 greitį, o didžiasias pasiekiamas greitis – Mach 2.35.
Naikintuve yra 12 000 litrų degalų talpos. Su tokiu degalų kieku lėktuvas gali nuskristi 3 900 km, o koviniu režimu apie 1 500 km. Paildomai kabinami degalų bakai ir degalų pildymas ore nėra numatyti. Naikintuve įrengta lazerinė nutaikymo sistema.
Variklio darbas paskaičiuotas 900 skraidymo val., o pirmas kapitalinis remontas numatytas po 300 val.
[taisyti] Radiolokacinė įranga
Radio sekimo sistemos (RSS) (angl. Radio Detection and Ranging) antena yra 1076 mm ir gali aptikti taikinį nutolusį 80-100 km prieš naikintuvą ir 30-40km už jo. Su ja galima sekti 10 taikinių. Ji taip pat pritaikita nurodyti raketų skeiejimo krypti taikinio link.
[taisyti] Ginkluotė
Raketų paleidimo sistemos yra naikintuvo apačioje. Jų yra 10: 6 po sparnais, 2 po varikliais ir 2 po fiuzeliažu šalia variklių. Su-27 gali būti apginkluoti 6-mis valdomomis raketomis R-27 (P-27) (būna radiolokacinio ar šiluminio nutaikymo tipo), specialiai suprojektuotomis šiam naikintuvui. Taip pat naudojamos mažo atstumo R-73 (P-73) raketos (tipas – oras-oras). Kovai su žvalgybos lėktuvais naudojamos didelio nuotolio raketos R-172 (P-172), kurios skrenda apie 400 km.
Dešniajame priešsparnyje sumontuota greitašaudė (1 500 šūvių per minutę) patranka GŠ-301 (ГШ-301). Užtaisas 150 šovinų.
[taisyti] Charakteristikos
| Ekipažas | 1 pilotas |
|---|---|
| Ilgis | 21.9 m |
| Sparnų ilgis | 14.7 m |
| Aukštis | 5.93 m |
| Sparnų tipas | Strėlinis |
| Sparnų kampas | 42° |
| Sparnų plotas | 62 m² |
| Tuščioji masė | 16 380 kg |
| Pilnoji masė | 23 000 kg |
| Maksimali masė | 33 000 kg |
| Variklis (-iai) | 2 turboreaktyviniai Lyulka AL-31F |
| Traukos jėga | 122.8 kN (vieno variklio) |
| Maksimalus greitis | 2 500 km/h |
| Mach | 2.04 |
| Maksimalus aukštis | 18 500 m |
| Skrydžio nuotolis | 3 900 km |
| Kovinis skrydžio nuotolis | 1 500 km |
| Kilimo greitis | 325 m/s |
[taisyti] Tolesni projektai
Su-27 pagrindu vystomi Su-30, Su-34, Su-35, Su-37, Su-47 naikintuvų projektai.
