Abortas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Abortas (lot. abortus, aborior – „sunykstu“, „apmirštu“) – savaiminis ar dirbtinis nėštumo nutraukimas ankstesnėje nėštumo stadijoje, kurio pasekmė yra negimusios gyvybės (gemalo, vaisiaus) žūtis. Moterų nėštumo nutraukimas iki 12 savaitės laikomas ankstyvuoju, iki 24 – vėlyvuoju. Nėštumo nutraukimas (ypač pirmojo nėštumo) yra labai kenksmingas moters sveikatai.

Šnekamojoje kalboje abortu vadinamas tik dirbtinis nėštumo nutraukimas. Visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija (apvaisinimo, gemalo ir pan.) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo (asmenybės) pradžia, todėl dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste.

[taisyti] Persileidimas arba savaiminis abortas

Savaiminis abortas įvyksta nevalingai. Jei įvyksta daugiau nei du kartus, vadinamas įprastiniu. Moterys, kurioms gresia savaiminis abortas, anksti guldomos ligoninėn, skiriamas specialus režimas. Skirstoma į:

• Gresiantį,
• Prasidedantį,
• Progresuojantį,
• Dalinį,
• Visišką,
• Neįvykusį.

Galimos savaiminio aborto priežastys:

• Ligos – infekcinės, lytinių organų, kitų svarbių organų ar organų sistemų,
• Neohormoniniai sutrikimai,
• Apsinuodijimas – švinu, nikotinu, gyvsidabriu ir kitomis medžiagomis,
• Traumos – fizinės ar psichologinės,
• Badavimas,
• Vitaminų trūkumas,
• Anomalijos (genų ar chromosomų).

[taisyti] Dirbtinis abortas

Dirbtinis abortas – sąmoningas nėštumo nutraukimas pagal medicinines, socialines arba asmenines indikacijas. Tai gyvybės, esančios moters gimdoje (priklausomai nuo vystymosi stadijos, gemalo arba vaisiaus), sunaikinimas chirurginiu būdu ar kitomis priemonėmis. Legalus abortas atliekamas tik medicinos įstaigoje ir gydytojo; kitur atlikus abortą (taip vadinamas kriminalinis abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai. Daugelyje šalių nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu.

Aborto priežastys:

• medicininės indikacijos: žymus moters ligos pasunkėjimas dėl nėštumo (širdies, kepenų, inkstų, akių sutrikimai, tuberkuliozė, vėžys ir kt.) ar gimdymas galintis sukelti pavojų moters ar vaiko sveikatai ar gyvybei;
• socialinės indikacijos: moters socialinis ir fiziologinis nebrandumas (nepilnametė), amžius (virš 45 metų), moters buvimas įkalinimo įstaigoje, skyrybos, nėštumas po išprievartavimo ir kt.;
• asmeninės indikacijos: nenoras gimdyti, auginti vaiką, prarasti asmeninę laisvę, priverstinai susieti gyvenimą su vaiko tėvu ir kt.

Dirbtinis abortas iš esmės visada yra pavojingas tiek fizinei, tiek ir dvasinei nėščiosios sveikatai. Apvaisintos kiaušialąstės pašalinimas iš gimdos didina riziką, kad įvyks stiprus kraujavimas, gimdos infekcija ir uždegimas, kiaušintakių nepraeinamumas (antrinis nevaisingumas) ir kt. Gali sutrikti mėnesinės ir jų ciklas, susilpnėti lytinis potraukis, padidėti nervingumas, atsirasti irzlumas, nuovargis, nemiga. Jeigu moteris, patyrusi abortą, vėliau pastoja ir nusprendžia gimdyti, didėja komplikacijų rizika: nelaiku nubėga vandenys, pernelyg ankstyvas gimdymas, sunkus ir pasyvus gimdymas, kraujavimai. Be to, moteris dėl aborto gali jausti kaltę, dėl ko galimi nerviniai ir psichikos sutrikimai, depresija. Ypač pavojingas abortas pirmojo nėštumo metu, kadangi visų minėtų komplikacijų rizika yra didžiausia; dažniau pažeidžiami audiniai (ypač gimdos kaklelio), vėlesnių nėštumų metu galimi persileidimai. Juo vėlesnėje nėštumo stadijoje atliekamas abortas, juo didesnė komplikacijų rizika.

Atlikus abortą svarbiausia užduotis – užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias infekcijai. Iki artimiausių mėnesinių moteris turi laikytis ypatingos lytinės higienos, neturėti lytinių santykių (kad nepatektų infekcijos, neatsirastų uždegimai ar kraujavimai).

Pagrindinė aborto išvengimo priemonė – racionalus lytinis gyvenimas: lytinis susilaikymas arba derama kontracepcija. Pastaroji ne tik užkerta kelią nepageidaujamam nėštumui, bet ir neretai padidina lytinį potraukį ir pasitenkinimą.

Lietuvoje, kaip ir ankstesnėje TSRS, iki 1955 metų abortai buvo draudžiami (išskyrus būtinus atvejus), vėliau nustatyta griežta tvarka. Šiuo metu abortų tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Katalikų bažnyčia iš esmės nepritaria abortui, išskyrus pagal griežtas medicinines indikacijas.