Argentinos geografija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Straipsniai apie Argentiną |
|---|
|
Ryšiai |
Argentina – Pietų Amerikos šalis, išsidėsčiusi žemyno pietuose, tarp Andų kalnų vakaruose ir Atlanto vandenyno rytuose. Šiaurėje ribojasi su Bolivija ir Paragvajumi, šiaurės rytuose – su Urugvajumi ir Brazilija, o visa vakarinė siena eina su Čile. Argentina – antra pagal dydį Pietų Amerikos šalis, ir aštunta pagal dydį pasaulyje (2791800 km²). Argentina kelia pretenzijas dėl Antarktidos sektoriaus (Argentinos Antarktidos) ir Didžiosios Britanijos okupuotų Malvinų (Folklando) salų ir kitų Pietų Atlanto salų (Auroros, Pietų Džordžijos, Pietų Sandvičo, Pietų Šetlando, Pietų Orknio salų). Su visomis šiomis teritorijomis šalies plotas būtų 3761274 km².
Turinys |
[taisyti] Gamtiniai regionai
Argentinoje išskiriami keli gamtiniai regionai:
- Šiaurės vakarų Argentina – kalnų plynaukščių (Altiplano) regionas
- Pampų kalnagūbriai – nuo Andų kalnų atsišakoję ir pavieniai kalnų masyvai šalies vakaruose
- Kujo – kalnuota vynininkystės sritis šalies vakaruose
- Pampos – stepės centrinėje šalies dalyje
- Gran Čiakas – įvairių gamtinių sąlygų lygumos šalies šiaurėje
- Mesopotamija (Tarpupis) – drėgnų miškingų žemumų plotas šiaurės rytuose
- Patagonija – įvairių gamtinių sąlygų pietinė Argentinos dalis
- Argentinos Antarktida – pretenduojama teritorija Antarktidoje
[taisyti] Sienos
Šiaurinė siena su Bolivija eina Cochinoca kalnagūbriu, Grande de San Juan, Bermecho, Grande de Tarija, Itaú ir Pilkomajo upėmis, bei 22 lygegrete. Nustatyta 1889 m. Siena su Paragvajumi eina Pilkomajo, Paranos ir Paragvajaus upėmis. Nustatyta 1876 m. 'Rytinė siena su Brazilija eina Igvasu, San Antonijo, Pepirí Guazú ir Urugvajaus upėmis. Nustatyta 1895 m. Siena su Urugvajumi eina Urugvajaus upe iki pat La Platos ir nustatyta 1961 ir 1973 m. Vakarinė siena su Čile driekiasi Andų kalnų grandinėmis. Nustatyta 1881, 1889 ir 1995 m. Siena Patagonijoje patvirtinta 1902 m. Dėl sienų Ugnies Žemėje (Byglio kanalo) buvo iškilę nesutarimų, tačiau 1984 m. sienos sutartis galutinai ratifikuota.
- Šiauriausia vieta: Grande de San Juan ir Mojinete upių santaka Branqui kalno papėdėje (Žužujaus prov.) 21°46' p. pl.
- Piečiausia vieta: San Pío kyšulys Ugnies Žemės Isla Grande saloje 55°03' p. pl.
- Ryčiausia vieta: netoli Bernardo de Irigoyen miesto Misionese 53°35' v. ilg.
- Vakariausia vieta: Agassiz kalno pašlaitėje Rio Negro prov. 73°83' v. ilg.
[taisyti] Relfefas
Visu vakariniu Argentinos pakraščiu driekiasi Andų kalnai. Šiaurinėje ir centrinėje Andų dalyje iškyla daug aukštų kalnų ir ugnikalnių: Akonkagva (6959 m), Pisis (6882 m), Ochos del Saladas (6864 m), Bonetė (6850 m), Tupungatas (6800 m), Mersedarijas (6770 m) ir kt. Pietuose pereina į žemesnius Patagonijos Andus, kurių viršūnės neviršyja 4000 m: Laninas (3776 m), Tronadoras (3478 m), Ficrojus (3405 m) ir kt. Be to, daugybė kalnagūbrių ir kalnų masyvų driekiasi greta Andų, iš kurių svarbiausias – Kordobos kalnagūbriai (Sierras de Córdoba), kurio aukščiausia vieta – Champaquí kalnas (2850 m). Beveik visą pietinę Argentinos dalį užima Patagonijos plokščiakalnis. Centrinėje ir pietinėje šalies dalyse driekiasi Pampų ir Čiako lygumos. Tarpupis – žemumos, tačiau šiaurėje iškyla kelios kalnagūbrių grandinės – Brazilijos plokščiakalnio atšakos.
[taisyti] Hidrografija
Argentinos upės priklauso daugiausia Atlanto vandenyno ir vidinio nuotėkio baseinams. Taip pat Andų kalnuose dalis upių ir ežerų priklauso Ramiojo vandenyno baseinui. Pagrindinė šalies upė – Parana, kurios baseinas (Igvasu, Pilkomajas, Bermechas, Saladas, Paragvajus ir kt.) užima šiaurės rytų pusę. Toliau, pietų link, į Atlantą teka dar kelios svarbios upės: Koloradas, Negras, Čiubutas, Deseadas, Čikas ir kt. Dalis upių priklauso nenuotakiam Mar Čikitos ežero baseinui (Dulsė, Río Cuarto, Río Tercero ir kt.). Argentinoje gausu ežerų. Ypač ežeringi Patagonijos Andai: Buenos Airių, Viedmos, Archentino, Nauel Uapi ir daug kitų ežerų. Šalies centre yra Mar Čikitos ežeras. Be to, centrinėje dalyje susidarė daug druskos lygumų, iš kurių didžiausia – Salinas Grandes. Mesopotamijoje daug pelkių (didžiausia – Iberos). Upės patvenktos tvenkiniais (Jasiretos – Parana, Ramos Mexia – Limajas, Casa de Piedra – Koloradas).
[taisyti] Klimatas
Kadangi šalis nusidriekusi kelis tūkstančius km šiaurės-pietų kryptimi, todėl joje yra net kelios klimato juostos. Ugnies Žemės pietinė dalis patenka į subantarktinę klimato juostą. Čia būdingas šaltas, drėgnas ir vėjuotas oras. Patagonija išsidėsčiusi vidutinių platumų klimato juostoje. Dėl šaltųjų srovių būdingas šaltas ir sausas klimatas. Vasaros vėsios, žiemą galimi dideli šalčiai. Tačiau Andų pašlaitėse klimatas drėgnesnis ir švelnesnis. Centrinei daliai būdingas subtropinis klimatas. Pajūryje drėgna, einant į vakarus sausėja. Vasaros karštos, žiemos vėsios, o vakaruose būna šalčių. Šalies šiaurė išsidėsčiusi atogrąžų juostoje. Mesopotamijoje drėgna; vasaros karštos, žiemos šiltos. Einant link vakarų kritulių mažėja, didėja vasaros ir žiemos temperatūrų kontrastas.
[taisyti] Augalija
[taisyti] Gyvūnija
[taisyti] Faktai ir skaičiai
- Plotas
-
- visas: 2 766 890 km²
- sausuma: 2 736 690 km²
- vandenys: 30 200 km²
- Jūrinės valdos
-
- Pakrantės zona: 24 jūrmylės (44 km)
- Kontinentinis šelfas: 200 jūrmylių (370 km)
- Ekskliuzyvinė ekonominė zona: 200 jūrmylių (370 km)
- Teritorinė jūra: 12 jūrmylių (29 km)
- Kranto linijos ilgis
- 4989 km
- Sienos
-
- bendras ilgis: 9665 km
- pagal valstybes: Bolivija 832 km, Brazilija 1224 km, Čilė 5150 km, Paragvajus 1880 km, Urugvajus 579 km
- Ekstremalūs taškai
-
- Aukščiausia vieta: Akonkagva, 6960 m
- Žemiausia vieta: Valdeso pusiasalyje, -40 m
- Gamtiniai resursai
- švinas, cinkas, varis, alavas, geležis, manganas, uranas, nafta, gamtinės dujos, rusvosios anglys, hidroenergija
- Žemės naudojimas
-
- dirbama žemė: 9%
- laikini pasėliai: 1%
- laikinos ganyklos: 52%
- miškai ir krūmynai: 19%
- kita: 19%
- Drėkinama žemė
- 17 000 km²
- Gamtiniai pavojai
-
- žemės drebėjimai – šiaurės vakaruose
- uraganiniai vėjai – centrinėje dalyje
- sausros – vakariniuose regionuose
- potvyniai – Mesopotamijoje
 |
Šis straipsnis apie Argentiną yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
