Armėnų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Armėnų kalba (Հայերեն Hayeren) |
|
|---|---|
| Kalbama | Armėnijoje, Kalnų Karabache (Azerbaidžanas), Rusijoje, Prancūzijoje ir kitur (viso apie 60 šalių) |
| Kalbančiųjų | ~9 mln. |
| Vieta pasaulyje | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | |
| Valstybinė kalba | |
| Valstybinė kalba | Armėnijoje, Kalnų Karabache |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1: | hy |
| ISO 639-2: | arm/hye |
| SIL: | ARM |
Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra vienu iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirą grupę (frygų-armėnų kalbų grupė).
Literatūrinės armėnų kalbos istorija dalinama į 3 periodus: senąjį (V – XI a., literatūrinė kalba vadinosi grabar), vidurinį (XI – XVII a.)ir naująjį (nuo XVII a.).
Armėnų kalboje yra 6 balsiniai ir 30 priebalsinių fonemų. Daiktavardis turi 2 skaičius. Keliose dialektuose išliko dviskaita. Giminės išnyko. Egzistuoja postpozityvinis žymimasis artikelis. Yra 7 linksniai ir 8 linksniavimo tipai. Veiksmažodis dabartinėje armėnų kalboje kaitomas skaičiais, linksniais, giminėmis, laipsniais, laikais, rūšimis.
[taisyti] Abėcėlė
Armėnų abėcėlę sukūrė 405 – 406 m. Mespotas Maštocas.
| Pavadinimas | Spausdintinė raidė | Rašytinė raidė | Transkripcija | Tarimas | Skaitinė reikšmė | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | aib | ա | Ա | a | a | 1 |
| 2 | ben | բ | Բ | b | b | 2 |
| 3 | gim | գ | Գ | g | g | 3 |
| 4 | da | դ | Դ | d | d | 4 |
| 5 | jeh | ե | Ե | e | je žodžio pradžioje, e – vidury | 5 |
| 6 | za | զ | Զ | z | z | 6 |
| 7 | e | է | Է | ē | e | 7 |
| 8 | et | ը | Ը | ə | e | 8 |
| 9 | to | թ | Թ | t῾ | t | 9 |
| 10 | že | ժ | Ժ | ž | ž | 10 |
| 11 | ini | ի | Ի | i | i | 20 |
| 12 | ljun | լ | Լ | l | l | 30 |
| 13 | he | խ | Խ | x | h | 40 |
| 14 | ca | ծ | Ծ | c | tc | 50 |
| 15 | ken | կ | Կ | k | k | 60 |
| 16 | ho | հ | Հ | h | h | 70 |
| 17 | dza | ձ | Ձ | j | dz | 80 |
| 18 | ghat | ղ | Ղ | ł | kh | 90 |
| 19 | če | ճ | Ճ | č | tč | 100 |
| 20 | men | մ | Մ | m | m | 200 |
| 21 | ji | յ | Յ | y | j | 300 |
| 22 | nu | ն | Ն | n | n | 400 |
| 23 | ša | շ | Շ | š | š | 500 |
| 24 | vo | ո | Ո | o | vo žodžio pradžioje, o – vidury | 600 |
| 25 | ča | չ | Չ | č῾ | č | 700 |
| 26 | pe | պ | Պ | p | p | 800 |
| 27 | dže | ջ | Ջ | ǰ | dž | 900 |
| 28 | ra | ռ | Ռ | ṙ | r (kietas) | 1000 |
| 29 | se | ս | Ս | s | s | 2000 |
| 30 | vev | վ | Վ | v | v | 3000 |
| 31 | tjun | տ | Տ | t | t | 4000 |
| 32 | re | ր | Ր | r | r | 5000 |
| 33 | co | ց | Ց | č | c | 6000 |
| 34 | ijun | ւ | Ւ | w | v | 7000 |
| 35 | pjur | փ | Փ | p῾ | p | 8000 |
| 36 | ke | ք | Ք | k῾ | k | 9000 |
| 37 | o | օ | Օ | ō | o | 10000 |
| 38 | fe | ֆ | Ֆ | f | f | 20000 |
