Benediktas Mačikėnas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Benediktas Mačikėnas (1914 m. sausio 6 d. Šveikautiškių k. (Taujėnų valsč., Ukmergės apskr.) – 1999 m. sausio 11 d. Kaune) – choro dirigentas ir pedagogas.
[taisyti] Biografija
Pirmąsias muzikos žinias gavo 1928 – 1931 m. iš vargonininko Petro Sližio Traupio miestelyje ir iš Juozo Meškelės, mokydamasis Ukmergės gimnazijoje. 1938 m. įstojo į Kauno konservatoriją ir dvejus metus vargonuoti mokėsi pas Aleksandrą Kačanauską ir J. Žuką, lankė suaugusiųjų gimnaziją.
1938 – 1940 m. vadovavo Vilijampolės bažnyčios chorui, kurį parengė 1938 m. Klaipėdoje vykusiai dainų šventei. 1940 m. buvo Kauno arkikatedros bazilikos choro chormeisteris. 1941 – 1942 m. mokytojavo Kauno 6-ojoje gimnazijoje, 1942 – 1948 m. vadovavo Kauno Jėzuitų bažnyčios chorui, 1948 – 1949 m. – Kauno valstybinio universiteto Medicinos fakulteto studentų chorų vadovas, vyrų chorą perorganizavo į 140 dalyvių mišrųjį chorą.
1949 – 1952 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje studijavo choro dirigavimą (doc. Antano Budriūno klasė). Studijų metais dirbo Respublikiniuose mokytojų namuose, Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, vadovavo vaikų chorui dešimtmetėje muzikos mokykloje.
1954 – 1984 m. – Kauno Juozo Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas, 1955 – 1967 m. – moksleivių choro studijos vadovas. Be pagrindinio mokomojo darbo, choras (80 merginų ir vaikinų) rengė koncertus Kaune ir kituose miestuose, padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai, dalyvavo Kauno miesto ir respublikinėse dainų šventėse. 1960 ir 1965 m. respublikinių dainų švenčių konkursuose choras pelnė pirmąsias vietas, dainavo J. Gruodžio gimimo 80-mečio ir M. K. Čiurlionio gimimo 90-mečio jubiliejiniuose koncertuose, kituose kultūros renginiuose. Pedagogas išugdė visą būrį jaunųjų chorvedžių.
Kurį laiką jis vadovavo Kauno dailės kombinato mišriajam chorui (parengė 1955 m. respublikinei dainų šventei) ir Kauno medicinos darbuotojų dainų ir šokių liaudies ansambliui – dalyvavo su juo dainų šventėje Siguldoje (Latvija).
1955 – 1959 m. – Lietuvos vyr. farmacijos valdybos Kauno skyriaus moterų choro vadovas – su juo 1955 m. respublikinės dainų šventės konkurse laimėjo antrąją vietą.
1959–1967 m. – Kauno Politechnikos instituto studentų mišriojo choro „Jaunystė“ meno vadovas ir dirigentas. Jo vadovaujamą chorą lankė 80–100 merginų ir vaikinų, kurie išmoko nemaža sudėtingų užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinių, surengė koncertų daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių, dainavo Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. 1960 m. respublikinės dainų šventės konkurse „Jaunystė“ laimėjo antrąją vietą, 1965 m. – antrąją, o 1967 m. meno mėgėjų festivalyje pelnė absoliučiai geriausio kolektyvo vardą Lietuvoje.
1967 m. balandžio 15 d. Kauno muzikiniame teatre choras dideliu koncertu pažymėjo savo kūrybinės veiklos 40-metį, dalyvavo 1967 m. Baltijos respublikų studentų dainų šventėje „Gaudeamus-III“ Tartu mieste. Ne kartą „Jaunystė“ dainavo per Lietuvos radiją ir televiziją; 1960 m. chorui suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas. 1965 ir 1967 m. Kauno miesto chorų apžiūrose „Jaunystei“ pripažintas absoliučiai geriausio kolektyvo vardas.
1966 – 1979 m. – Kauno projektuotojų vyrų choro „Perkūnas“ (1968 m.) meno vadovas ir dirigentas. Be daugelio užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinių, choras parengė ir atliko L. Cherubini „Requiem d-moll“ (premjera 1972 m. balandžio 29 d. Kauno muzikiniame teatre). „Perkūnas“ surengė daug koncertų Lietuvoje, dainavo Lenkijoje, Vokietijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Vengrijoje.
1970 m. respublikinės dainų šventės konkurse laimėjo antrąją vietą, 1975 m. tokiame pat konkurse pelnė geriausio vyrų choro vardą Lietuvoje. 1976 m. sausio 17 d. Kauno filharmonijoje „Perkūnas“ koncertu pažymėjo savo gyvavimo 20-metį. 1992 m. Kauno Įgulos bažnyčioje suorganizavo miesto inteligentų mišrųjį chorą (60 dalyvių) ir iki 1993 m. rudens jam sėkmingai vadovavo.
B. Mačikėnas buvo Kauno miesto dainų švenčių organizatorius ir vyr. dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas, 1965 m. – respublikinės dainų šventės, 1967 m. – Baltijos studentų dainų šventės „Gaudeamus-III“ Tartu, 1973 ir 1978 m. moterų ir vyrų chorų sąskrydžių Šiauliuose dirigentas. Parašė mokymo priemonę „Vadovavimo chorui metodika“ (1981 m.). 1965 m. suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
