Breslaujos apskritis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Breslaujos apskritis (dar vadinta Breslaujos pavietu) buvo dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos. Minima nuo XVI amžiaus. Centras buvo Breslauja (iki 1794 m. ir 1801–1808 m.) ir Vidžiai (1794–1801 m. ir 1808–1835 m.).
Apskritis XVII a. buvo 5525 km² dydžio, 1931 m. 4156 km². 1921 m. joje gyveno 62 682 gyventojai.
[taisyti] Istorija
Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios. Per 1564–1566 m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises. 1793 m. dalis apskrities prijungta prie Rusijos imperijos – įėjo į Minsko gubernijos Dysnos apskritį, o vakarinė dalis ir toliau vadinosi Breslaujos apskritimi. 1793–1795 m. ji priklausė Breslaujos vaivadijai nuo 1795 m. Vilniaus gubernijai, nuo 1843 m. – Kauno gubernijai. 1835 m. apskrities centras buvo perkeltas į Zarasus ir taip atsirado Zarasų apskritis.
Breslaujos apskritis vėl atkurta Lenkijai okupavus dalį Zarasų apskrities: 1920–1922 m. ji buvo Vidurinėje Lietuvoje, 1922–1925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, 1925–1939 m. Vilniaus vaivadijoje. Po 1920 m. apskrityje buvo Apso, Breslaujos, Drūkšių, Dūkšto, Pliusų, Rimšės, Slabados, Smalvų ir Vidžių valsčiai.
1925 m. Dūkšto valsčius priskirtas Švenčionių apskričiai, o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 Dysnos apskrities valsčiai: Čeresų, Drujos, Jodų, Levanpolės, Miorų, Naujojo Paguosčio, Perbrado ir Ugarių. 1939 m. rytinė apskrities dalis atiteko Baltarusijai, o vakarinė – Lietuvai (prijungta prie Švenčionėlių apskrities, sudarytos 1939 m. spalio 30 d.).
