Dunojus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Dunojus | |
|---|---|
 |
|
| Ilgis | 2850 km |
| Baseino plotas | 817 000 km² |
| Vidutinis debitas | 6430 m³/s |
| Ištakos | Švarcvaldas |
| Žiotys | Juodoji jūra |
| Šalys | Vokietija, Austrija, Slovakija, Vengrija, Kroatija, Serbija, Rumunija, Bulgarija |
Dunojus (sen. graikų kalba Istros; vok. Donau; vengr. Duna; bulg., serb. Dunav; slovak. Dunaj; rum. Dunărea), upė Europoje. Antroji pagal ilgį po Volgos. Ilgis 2850 km, baseino plotas 817 000 km².
Prasideda Vokietijoje, Švarcvaldo rajono šlaituose iš susiliejusių Bregės ir Brigacho upelių, įteka į Juodąją jūrą. Į baseino teritoriją įeina Vokietija, Austrija, Slovakija, Vengrija, Serbija, Bulgarija, Rumunija, maža dalis Ukrainos, Šveicarijos, Lenkijos.
Upės aukštupys (iki Vienos, ~920 km) teka per Švarcvaldą ir Bavarijos plynaukštę. Slėnys siauri, gilūs, krantai aukšti, statūs. Vagos plotis iki Ulmo miesto 20–100 m, žemiau – 100–350 m. Srovės greitis 1–2,8 m/s.
Nuo Vienos iki Geležinių Vartų tarpeklio (~970 km) upė teka Dunojaus vidurupio lyguma. Slėnys platūs (5–20 km), vaga vingiuota, išsišakojusi, srovės greitis 0,3–1,1 m/s. Vietomis kerta pavienius kalnagūbrius ir sudaro siaurus (0,6–1,5 km), bet gilius (15–70 m) pralaužtinius slėnius (Vengrijos Vartus, Višegrado tarpeklį, Geležinius Vartus). Srovės greitis padidėja iki 2,2–4,7 m/s.
Nuo Geležinių Vartų tarpeklio iki žiočių (~960 km) upė teka Dunojaus žemupio lyguma. Slėnys platūs (7–20 km), vaga vingiuota, išsišakojusi, vietomis dirbtinai ištiesinta. Srovės greitis 0,5–1 m/s.
Įtekėdamas į jūrą, Dunojus sudaro didžiulę deltą, 3500 km², kurioje dalosi į 3 pagrindines šakas: Kilijos, Sulinos ir Šv. Jurgio.
Dunojus turi apie 300 intakų. Iš jų didžiausi:
- dešinieji – Ileris, Lechas, Izaras, Inas, Drava, Sava, Morava;
- kairieji – Tisa, Oltas, Siretas, Prutas.
Aukštupiui didelę įtaką turi dešinieji (alpiniai) intakai, kurie lemia aukščiausią vandens lygį vasarą ir žemiausią lygį žiemą.
Vidurupiui ir žemupiui būdingi pavasario ir vasaros potvyniai. Kai kalnų sniego tirpimas sutampa su lietumis ir didesniųjų intakų potvyniai sutampa, upės vandens lygis smarkiai pakyla, ir ji užlieja pakrančių lygumas. Vasaros antroje pusėje vandens lygis krinta. Spalio–lapkričio mėn. po lietaus prasideda rudens poplūdžiai. Žemiausias vandens lygis būna žiemą. Užšąla tik labai šaltomis žiemomis, 1,5 mėnesio laikotarpiui.
