Hardžio-Veinbergo dėsnis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hardžio-Veinbergo dėsnis – populiacinės genetikos dėsnis, taip pavadintas jo atradėjų Godfrey Harold Hardy ir Wilhelm Weinberg garbei. Dėsnis teigia, kad alelių dažnis genotipe, apskaičiuojamas pagal lygtį p2 + 2pq + q2, nesikeis kitose lytiškai besidauginančios populiacijos kartose, kol išpildomos šios sąlygos: