Havajai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Havajai

Havajų vėliava

Havajai (angl. State of Hawaii, havajietiškai Moku‘āina o Hawai‘i) – 50-oji JAV valstija (nuo 1959 m. rugpjūčio 21 d.). Tai yra kelių salų grupė Ramiajame vandenyne, priklausanti Polinezijai; vulkaninės kilmės (susidarė išsiveržus ugnikalniams po vandeniu). Valstijos sostinė – Honolulu. Plotas – 28,3 tūkst. km²; 1,21 mln. gyventojų (2000).

Vikipedijos pavadinimas kilęs iš havajiečių kalbos žodžio wiki , kuris reiškia „vikriai“, „sparčiai“, „ypač greitai“.

[taisyti] Topografija ir geologija

Havajai yra vienintelė JAV valstija, kurios teritoriją sudaro tik salos ir kurios teritorija vis didėja (dėl lavos išsiveržimų).

Havajų salynas topografiškai labai izoliuotas, t.y. nuo artimiausio žemyno labiau nutolusi tik Velykų sala.

Didžioji sala, Vulkanų nacionalinis parkas

Havajų salyną sudaro aštuoniolika salų ir atolų, nusidriekusių apie 2400 km. iš šiaurės vakarų į pietryčius. Aštuonios salos vadinamos “pagrindinėmis” arba “didžiosiomis” salomis. Tai (š. v. – p. r. kryptimi) Niihau, Kauai, Oahu, Molokai, Lanai, Kahoolave, Maui, Havajai (pastaroji, siekiant išvengti salos ir salyno sutapatinimo, vadinama Didžiąja sala).

Visas Havajų salas suformavo ugnikalniai, iškilę Ramiojo vandenyno tektoninėje plokštėje ties karštuoju tašku. Kadangi Ramiojo vandenyno plokštė slenka į šiaurės vakarus, o karštasis taškas lieka toje pačioje vietoje, labiau į šiaurės vakarus nutolusios salos yra “ramesnės”, t.y. jų ugnikalniai nebeaktyvūs. Paskutinis išsiveržimas už Didžiosios salos ribų vyko XVIII amžiuje (Haleakala Maui saloje). Užtat pietryčiuose esančioje Didžiojoje saloje veikia aktyvūs Mauna Loa, Kilauė vulkanai, o dar labiau į pietus vandenyno gelmėje kyla naujas Loihi ugnikalnis.

Didžioji sala, kurią suformavo penki ugnikalniai, yra antroji pagal aukštį sala planetoje (Mauna Kea – 4205 m; aukščiausias salų taškas – Puncak Jaya Papua Naujojoje Gvinėjoje, 4884 m.