Jonas Kavaliauskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Kavaliauskas (1938 m. kovo 10 d. Mitabynės k., Panevėžio r.), choro dirigentas ir pedagogas.
[taisyti] Biografija
Baigęs Kriklinių (Pasvalio r.) septynmetę mokyklą, 1954 – 1958 choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje (dėst. A. Liberis) ir vadovavo siuvimo fabriko „Nevėžis" moterų chorui. 1958 – 1963 choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dėst. A. Krogerto klasė). Vadovavo Vilniaus finansų ir lengvosios pramonės technikumų bei kailių fabriko chorams.
1963 – 1966 Semipalatinsko (Kazachija) muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas ir metodinės komisijos pirmininkas, miesto mišriojo choro vadovas. Grįžęs į Vilnių, 1967 – 1970 buvo vyrų choro „Varpas“ chormeisteris, 1966 – 1972 Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros choro dirigavimo dėstytojas. 1970 – 1978 Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas ir choro studijos vadovas. Studiją tada lankė 80-90 merginų ir vaikinų, kuriuos dirigentas išmokė daug lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių, surengė viešų koncertų. Paminėtinas 1975 m. gruodžio 18 d. koncertas Valstybinės filharmonijos salėje, surengtas mokyklos įkūrimo 35-mečio garbei. Be kitų kūrinių, mišrusis choras ir simfoninis orkestras atliko dvi dalis A. Vivaldi kantatos „Magnificat".
Nuo 1978 Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos (menų gimnazijos) choro dirigavimo dėstytojas ir metodinės komisijos pirmininkas (1979 – 1995). 1980 – 1991 choro dirigavimą dėstė ir Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Mokyklose išugdė didelį būrį jaunųjų choro dirigentų.
Vienas gražiausių J. Kavaliausko kūrybinės veiklos puslapių 1970 – 1995 darbas su Vilniaus miesto moterų choru „Eglė“ (1971). Būdamas choro meno vadovu ir dirigentu, ištisus 25 metus klausytojus džiugino darniais sostinės moterų balsais, jų menine ir scenine kultūra. Chorą lankė 70-90 balsingų moterų, kurias dirigentas išmokė kelis šimtus lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių. „Eglė“ surengė daugiau kaip 300 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, su dideliu pasisekimu koncertavo Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Kuboje, Baltarusijoje, Rumunijoje, Italijoje, nemaža įrašų padarė Lietuvos radijui, dalį kūrinių įdainavo į plokšteles, dalyvavo televizijos laidose. Choras 1975, 1980 ir 1985 respublikinių dainų švenčių, 1990 Lietuvos tautinės dainų šventės ir 1994 I Pasaulio lietuvių dainų šventės Lietuvoje dalyvis. Taip pat paruoštas 1973, 1978 ir 1983 respublikiniams chorų sąskrydžiams Šiauliuose ir kitiems kultūros renginiams. „Eglė“ ne kartą respublikiniuose konkursuose pelnė absoliučiai geriausio moterų choro Lietuvoje ir laureato vardus, buvo 1981 V, 1984 VI ir 1987 VII S. Šimkaus konkursų Klaipėdoje nugalėtoja. 1978 chorų festivalyje Taline laimėjo trečiąją vietą, o 1995 tarptautiniame chorų konkurse Vokietijoje (Zwikau) pelnė sidabro diplomą. Kolektyvas surengė įspūdingų jubiliejinių koncertų. 1978 „Eglei" suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas.
J. Kavaliauskas – respublikinių dainų švenčių konsultantas, 1973, 1978 ir 1983 respublikinių moterų ir vyrų chorų sąskrydžių Šiauliuose, 1975, 1980 ir 1985 respublikinių dainų švenčių Vilniuje, 1990 Lietuvos tautinės dainų šventės, 1994 I ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų švenčių Kaune ir Vilniuje vyr. dirigentas. 1975 apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, 1975 jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
