Lietuvos apskritys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Išsamiau apie Lietuvos administracinį suskirstymą žiūrėkite čia.

Apskritis – nuo 1994 m. stambiausias Lietuvoje administracinis vienetas. Visa šalies teritorija suskirstyta į 10 apskričių. Apskritis sudaro teritorijos, kurios priklauso 7 miestų, 2 kurortų, 43 rajonų ir 8 naujai – 1999 m. pagal savivaldybių reformą sudarytoms savivaldybėms. Savivaldybių teritorijos suskaidytos į seniūnijas (viso 546).

Miestų savivaldybės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus) apima tik vieno miesto (Vilnius – su priemiesčiais) teritoriją. Kurortų savivaldybės (Palangos, Neringos) apima po kelias viena šalia kitos išsidėsčiusias kurortines gyvenvietes. Rajonai ir savivaldybės apima šalies regionus, sudarytus iš daugelio miestelių ir kaimų.

Kiekviena apskritis turi Vyriausybės paskirtą viršininką, kurio administracijos pagrindinis uždavinys yra garantuoti, kad apskrities teritorijoje būtų laikomasi Konstitucijos bei įstatymų. Apskritys pavaldžios valstybės administracijai.

Apskrities pavadinimas	Teritorija km²	Gyventojai tūkst.	Savivaldybės	Seniūnijų sk.
Alytaus	5425	187,7	Alytaus miestas Alytaus rajonas Druskininkų savivaldybė Lazdijų rajonas Varėnos rajonas	0 11 2 14 8
Kauno	8060	701,5	Kauno miestas Birštono savivaldybė Jonavos rajonas Kaišiadorių rajonas Kauno rajonas Kėdainių rajonas Prienų rajonas Raseinių rajonas	10 1 8 11 23 11 10 12
Klaipėdos	5209	385,7	Klaipėdos miestas Klaipėdos rajonas Kretingos rajonas Neringos miestas Palangos miestas Skuodo rajonas Šilutės rajonas	1 11 8 2 1 9 11
Marijampolės	4462	188,6	Marijampolės savivaldybė Kalvarijos savivaldybė Kazlų Rūdos savivaldybė Šakių rajonas Vilkaviškio rajonas	9 4 4 14 12
Panevėžio	7880	299,9	Panevėžio miestas Biržų rajonas Kupiškio rajonas Panevėžio rajonas Pasvalio rajonas Rokiškio rajonas	0 8 6 11 11 10
Šiaulių	8540	370,0	Šiaulių miestas Akmenės rajonas Joniškio rajonas Kelmės rajonas Pakruojo rajonas Radviliškio rajonas Šiaulių rajonas	2 6 10 11 8 13 10
Tauragės	4411	134,2	Tauragės rajonas Jurbarko rajonas Pagėgių savivaldybė Šilalės rajonas	8 11 5 14
Telšių	4305	179,8	Telšių rajonas Mažeikių rajonas Plungės rajonas Rietavo savivaldybė	11 9 11 5
Utenos	7201	185,9	Utenos rajonas Anykščių rajonas Ignalinos rajonas Molėtų rajonas Visagino miestas Zarasų rajonas	10 10 12 11 - 10
Vilniaus	9759	850,0	Vilniaus miestas Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus rajonas	21 8 13 8 14 8 12 23

[taisyti] Istorija

LDK apskritys ėmė kurtis naikinant dalines ir sritines kunigakštystes, sudarant vaivadijas, stiprėjant bajorų luomams. Apskritys buvo sudaromos pagal Lenkijos administracinio suskirstymo pavyzdį. Iki 1564-1566 m. reformų apskritys buvo nestabilus teritorinis vienetas, jų ribos sutapo su su valdovo skirta valstybės pareigūno feodaline valda.

Pagal lenkišką apskrities pavadinimą powiat, LDK apskritys vadintos pavietais. Pirmąkart šis terminas minimas 1388 m. Vytauto privilegijoje Bresto žydams, tačiau pavieto statusas dar nebuvo aiškiai suformuluotas, dokumentuose jis vadintas tai apskritimi, tai valsčiumi. 1495 m. jau minima Kauno apskritis, o 1496 m. – Trakų apskritis. XVI a. pradžioje žinomis tokios apskritys Lietuvoje:

Brastos apskritis (Bresto),
Birštono apskritis,
Breslaujos apskritis,
Darsūniškio apskritis,
Daugų apskritis,
Eišiškių apskritis,
Gardino apskritis,
Medininkų apskritis,
Polocko apskritis,
Rodūnios apskritis,
Semeliškių apskritis,
Vilniaus apskritis ir kt.

[taisyti] Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinis suskirstymas.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė administraciškai buvo dalinama į vaivadijas ir pavietus.

[taisyti] Carinė Rusija

1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos, buvusioje LDK teritorijoje sudarytos gubernijos, kurios buvo suskirstytos į apskritis: Lietuvoje liko senos apskritys, o Prūsijai iki 1815 metų atitekusioje Užnemunėje sudarytos dvi apskritys – Kalvarijos ir Marijampolės. Jos abidvi priklausė Augustavo vaivadijai, paskui – Augustavo gubernijai, o nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijai. Didžioji dalis likusios Lietuvos 1795-1797 m. ir nuo 1801 metų priklausė Vilniaus gubernijai, o 1797-1801 m. – Lietuvos gubernijai. Tačiau 1843 metais Lietuva suskirstyta jau į dvi gubernijas – Kauno ir Vilniaus. Be to, pietinė dabartinio Varėnos rajono dalis ir Druskininkų savivaldybė nuo 1801 m. įėjo į Gardino guberniją. Nuo to laiko (1843-1914 m.) Lietuvos žemės įėjo į šias apskritis:

Gardino gubernija:
- Gardino apskritis;
Kauno gubernija:
- Kauno apskritis,
- Panevėžio apskritis,
- Raseinių apskritis,
- Šiaulių apskritis,
- Telšių apskritis,
- Ukmergės apskritis,
- Zarasų apskritis;
Suvalkų gubernija:
- Augustavo apskritis,
- Marijampolės apskritis,
- Naumiesčio apskritis,
- Seinų apskritis,
- Suvalkų apskritis,
- Vilkaviškio apskritis;
Vilniaus gubernija:
- Ašmenos apskritis,
- Dysnos apskritis,
- Lydos apskritis,
- Švenčionių apskritis (buvusi Užnerio apskritis),
- Trakų apskritis,
- Vileikos apskritis,
- Vilniaus apskritis.

Palanga ir Šventoji su apylinkėmis priklausė Kuršo gubernijos Gruobinios apskritį (1795-1917 m.). Šios žemės pagal 1921 m. Lietuvos ir Latvijos sienų konvenciją grąžintos Lietuvai.

Caro laikais apskritis buvo sudaroma vadovaujantis gyventojų policinės priežiūros, kurią vykdė ispravnikas, ir mokesčių rinkimo kriterijais. Po 1861 m. apskritys suskirstytos į valsčius.

[taisyti] Tarpukario Lietuva

Per vokiečių okupaciją 1915-1918 m. Lietuvos apskritys sudarė didesniąją Oberosto teritorijos dalį. Po karo Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai, o Klaipėdos kraštas – Lietuvai.

1930 metais Lietuvoje buvo 23 apskritys:

Alytaus apskritis,
Biržų apskritis,
Kauno apskritis,
Kėdainių apskritis,
Klaipėdos apskritis,
Kretingos apskritis,
Marijampolės apskritis,
Mažeikių apskritis,
Pagėgių apskritis,
Panevėžio apskritis,
Raseinių apskritis,
Rokiškio apskritis,
Seinų apskritis (centras – Lazdijai),
Šakių apskritis,
Šiaulių apskritis,
Šilutės apskritis,
Tauragės apskritis,
Telšių apskritis,
Trakų apskritis (centras – Kaišiadorys),
Ukmergės apskritis,
Utenos apskritis,
Vilkaviškio apskritis,
Zarasų apskritis.

Apskritys buvo labai nevienodo dydžio, pvz., Seinų buvo 1100 km² ir 41 tūkst. gyventojų, tuo tarpu Šiaulių – 4780 km² ir 191 tūkst. gyventojų. Apskritys suskirstytos į valsčius. Apskritį valdė apskrities viršininkas, vietos savivaldos organai – taryba ir apskrities valdyba, apskritis turėjo savo agronomą, žemėtvarkininką, akušerę, felčerį, gydytoją.

[taisyti] Tarybinės apskritys

1940 m. Lietuvoje buvo 23 apskritys. 1945 m. atgavus Klaipėdos kraštą, jame liko trys tarpukario apskritys – Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės. 1946-1947 m. sudaryta 11 naujų apskričių, 1949 m. – dar 4. Tais metais LTSR iš viso buvo 41 apskritis: