Karolis Didysis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karolis Didysis (742–814 m.) – Frankų valstybės karalius.
Karolis Didysis tapo galingiausiu savo laikų valdovu. 800 m. įsakė popiežiui Leonui III karūnuoti jį Romos imperatoriumi ir perėmė Romos imperijos idėją. Stiprino administraciją ir teisę. Skatino prekybą, amatus, žemės ūkį, kultūrą. Į savo dvarus kvietėsi mokslininkų. Sujungė antikos, krikščionybės ir germanų idealus ir padėjo pamatus krikščioniškųjų Vakarų valstybių raidai.
Karolis Didysis yra vienas iš nedaugelio valdovų, kuriems istorikai ryžosi suteikti „Didžiojo“ prievardį: nuo Konstantino Didžiojo iki Vytauto Didžiojo tokius rastume tik kelis. Visus šiuos skirtingu laiku gyvenusius valdovus sieja ne tiek valdymo panašumas, kiek ilgalaikis jų žygių atminimas bei jų vardo atsikartojimas aktualiuose dabarties kontekstuose. Karolis Didysis susilaukė išties įspūdingo pomirtinio „gyvenimo“, atnešusio jam pavyzdinio Viduramžių valdovo ir pastarąjį šimtmetį aktualizuotą „Europos tėvo“ šlovę.
