Sadamas Huseinas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sadamas Huseinas at-Tikritis (Saddam Hussein Abd al-Majid al-Tikriti, g. 1937 m. balandžio 28 d. Awja kaime netoli Tikrito, mirė 2006 m. gruodžio 30 d.) – ilgalaikis Irako prezidentas (1979-2003 m.) ir diktatorius, už nusikaltimus žmogiškumui pakartas Bagdade.
Turinys |
[taisyti] Biografija
[taisyti] Jaunystė ir ankstyvoji karjera
[taisyti] Vaikystė
Sadamas Huseinas gimė 1937 m. balandžio 28 d. Awja kaime už 13 km nuo Tikrito miesto, piemenų šeimoje. Jo motina Subha Tulfah al-Mussallat pavadino jį „Saddam“, kas arabiškai reiškia žmogus, kuris priešinasi, lenda į konfliktus. Sadamas niekada nepažinojo savo tėvo Hussein 'Abd al-Majid, kuris dingo šeši mėnesiai prieš jo gimimą. Neužilgo nuo vėžio mirė ir jo 13 metų brolis. Taigi jo motina kai savo paskutiniais nėštumo mėnesiais buvo didžiulėje depresijoje. Kūdikis Sadamas buvo nusiųstas augti pas dėdę (motinos brolį) Khairallah Talfah, kur augo iki trijų metų.
Jo motina vėl susituokė ir pagimdė tris sūnus. Jo įtėvis Ibrahim al-Hassan elgėsi su mažuoju Sadamu itin šlykščiai ir žiauriai. Būdamas 10 metų Sadamas paliko motinos namus ir grįžo gyventi pas dėdę į Bagdadą. Dėdė buvo karingas arabų nacionalistas ir jis padėjo Sadamui eiti mokytis į nacionalistinę mokyklą Bagdade.
[taisyti] Ankstyvoji karjera
1957 m., būdamas 20 metų, jis tapo revoucinės pan-Arabų Bato (angl. – Baath) partijos nariu. Jos rėmėjas buvo ir jo dėdė Khairallah Talfah.
1959 m. kartu su kitais 9 kariškiais nesėkmingai bandė nužudyti tuometinį šalies premjerą Abdulą Karimą Kasemą (Abdul Karim Kassem), tada pabėgo į Siriją, o vėliau ir Egiptą. Už akių nuteistas myriop. 1963 m. Baath atėjus į valdžią jis sugrįžo į Iraką, tačiau tais pačiais metais partija buvo pašalinta iš valdžios ir S. Huseinas keletui metų buvo uždarytas kalėjiman, iš kurio vėliau pabėgo ir tapo Baath partijos lyderiu, o 1968 m. dalyvavo perversme, kuris vėl atvedė partiją valdžion. 1969 m. lapkričio 8 d. tapo Revoliucinės tarybos pirmininko pavaduotoju, vadovaujant prezidentui Ahmadui Hasanui Bakrui (Ahmad Hassan al-Bakr) turėjo gana daug ir plačių galių.
[taisyti] Vedybos ir šeimos ryšiai
Sadamas susituokė su Sajida Talfah 1963 metais. Sajida buvo sadamo dėdės ir auklėtojo Khairallah Talfah dukra. Jų santuoka buvo apgavota ir suplanuota kaip Sadamui buvo 5 metai, o Sajidai – 7, tačiau iki vestuvių dienos jie nebuvo susitikę. Jie buvo sutuokti Egipte, kai Sadamas buvo tremtyje. Sadamas su Sajida susilaukė dviejų sūnų (Udėjaus ir Kuasajo) ir trijų dukterų: Ranos, Raghados ir Halos. Udėjus tapo vėliau pagrindiniu Irako žiniasklaidos cenzoriumi ir kontroliavovo visą spaudą Irake. Kuasajus valdė šalies vidaus pajėgas. Abu broliai susikrovė turtus nelegaliai prekiaudami kontabandine nafta. Visos trys seseys buvo areštuotos ir nubaustos namų areštu, įtarus, kad jos gali būti susijusios su pasikėsinimu nužudyti brolį Udėju 1996 m. gruodžio 12 dieną.
Sadamas įsakė įvykdyti mirties bausmę jo vaikstės draugui ir žmonos broliui generolui Adnan Khairallah Tuffah, nes jis tapo labai populiarus tarp irakiečių.
Sadamas taip pat susituokė su dviem kitom moterim: Samira Shahbandar ir Nidal al-Hamdani.
Vestuvės su Samira Shahbandar įvyko 1986 m. poto, kai Sadamas privertė jos vyrą išsiskirti su ja), kalbama, kad ji buvo jo mėgstamiausia žmona. Samira pagimdė Sadamo sūnų Ali.
Nidal al-Hamdani buvo Saulės Energijos Tyrimų Centro prie Mokslų Tyrimo Tarybos vadovė. Jos vyras taip pat buvo priverstas su ja išsiskirti, kad su ja galėtų susituokti Sadamas Huseinas.
Sadamo pusbrolį Ali Hassan al-Majid sugavo JAV kariuomenės pareigūnai ir apkaltino įsakymu nužudyti chemikalais tūkstančius žmonių. Ali pravardė yra Cheminis Ali. 1988 m. jo įsakymu buvo išžudyti ištisi kurdų kaimai Irako šiaurėje.
[taisyti] Prezidentavimas
1979 m. A. H. Bakras atsistatydino ir S. Huseinas tapo prezidentu ir premjeru (premjeru nebuvo tik 1991-1994 m.). Plačiai naudojo slaptos policijos instituciją siekdamas nuslopinti bet kokią opoziciją šalies viduje, skatino savo asmenybės kultą.
Tapęs prezidentu Sadamas konsulidavo etniškai susiskaldžiusio Irako žmones. Jis stiprino šalies ekonomiką, tačiau šalia to kūrė stiprias represines strukūrtas, kurios persekiojo šalies piliečius, kad tik nebūtų bandoma įvykdyti pasikėsinimo prieš jį, ar bandyti pradėti perversmą. Tačiau jis susilaukė didelio įvairių gyventojų grupių palaikymo.
Centiniu Sadamo Huseino valdymo pagrindu tapo nafta. 1972 m. liepos 1 d. Sadamas perėmė užsienio kompanijų valdomas naftos įmones Irake. Taip įgavo visišką naftos monopolį. 1973 m. dėl pasaulinės energetinės krizės naftos kainos išaugo kelis kartus. Taip Sadamas Huseinas sukaupė labai didelius turtus. Taip jis galėjo imti vykdyti dar daugiau savo programų ir įgyvendinti savo politiką taip, kaip tik norėjo pats.
Jau po kelių metų už sukauptus iš naftos pardavimo pinigus jis pradėjo dar iki tol nebuvusias jokioje Persijos įlankos šalyje socialines programas, kaip, pavyzdžiui, Nacionalinė kampanija, siekiant sumažinti neraštingumą ir Privalomas nemokamas išsilavinimas Irake, kareivių šeimoms buvo suteikta parama, nemokamas gydymas visiems, subsidijos ūkininkams. Už tokias programas Sadamas Huseinas buvo apdovanotas UNESCO.
Kad diversifikuotų nafta paremtą ekonomiką, Sadamas ėmė remti nacionalinę infrastruktūros programą.
1980 m. Sadamas Huseinas inicijavo invaziją į Irano naftos regioną, tačiau tai tapo sekinančiu ilgu karu, kol 1988 m. buvo pasirašytos paliaubos ir nė viena šalis nelaimėjo. 1990 m. rugpjūčio 2 d. S. Huseino armija įsiveržė į kaimyninį Kuveitą, kas sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje, o Irakui imtos taikyti embargo sankcijos. 6 savaičių kare, kuris prasidėjo 1991 m. sausio 16 d., JAV vadovaujamos karinės koalicinės pajėgos Irako armiją išvijo iš Kuveito. Po šio akivaizdaus pralaimėjimo prasidėjo Irako šiitų ir kurdų neramumai, tačiau jie buvo nuslopinti. 2003 m. į Iraką įsiveržus JAV ir Didžiosios Britanijos karinėms pajėgoms (įtarus, kad S. Huseinas siekia sukurti masinio naikinimo ginklą), balandžio mėnesį jis buvo nuverstas ir ilgai slapstėsi, kol 2003 m. gruodžio 13 d. buvo sugautas ir suimtas.
[taisyti] Mirties bausmė
2006 lapkričio 5 dieną Huseinas buvo pripažintas kaltu prieš žmoniją ir nuteistas mirties bausme pakariant. Jis pripažintas kaltu dėl 148 žmonių nužudymo Dujailo kaime 1982 metais. Taip pat jis kaltinamas 180 tūkstančių kurdų genocidu XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje. Kartu teisti septyni buvusio Irako diktatoriaus bendražygiai susilaukė įvairių nuosprendžių – nuo mirties bausmės iki 15 metų kalėjimo. Egzekucija Huseinui įvykdyta Irake, šiaurinėje Bagdado dalyje esančiame Teisingumo ministerijai priklausančiame pastate.
2006 gruodžio 30 dieną, 6 valandą 7 minutės vietos laiku Sadamui Huseinui buvo įvykdyta mirties bausmė, jis buvo pakartas.
Vykdant mirties bausmę Sadamas atsisakė, kad jam ant galvos būtų uždėtas juodas gaubtuvas. Jis pasakė mirties bausmę vykdančiam pareigūnui: nebijok, kai šis norėjo jam uždėti jį. Kaip teigia aukštas pareigas užimantis Irako pareigūnas, Sadamas Huseinas vykdant jam mirties bausmę buvo labai ramus ir nesipriešino. Sadamas Huseinas į vietą, kur jam buvo įvykdyta mirties bausmė atsinešė koraną, kurį nešiojosi į visus teismo posėdžius.
Pirmoji televizija, kuri pranešė apie tai, kad mirties bausmė buvo įvykdyta Sadamui Huseinui buvo Al Arabiya, kuri teigė: „Sadamo egzekucija užvertė tamsų Irako istorijos periodą“. BBC pranešė, kad toje vietoje, kur buvo įvykdyta mirties bausmė buvo daktaras, teisininkas ir įvairūs kiti pareigūnai. Mirties bausmės įvykdymas buvo nufilmuotas.
[taisyti] Reakcija dėl mirties bausmės S. Huseinui atlikimo
Pasaulyje ir pačiame Irake reakciją į naujieną, kad Sadamui Huseinui buvo įvykdyta mirties bausmė, buvo įvairi. Sadamo vyriausioji dukra Raghad Hussein, kuri gyvena tremtyje Jordanijoje paprašė, kad jis būtų palaidotas Jemene, kol Irakas vėl bus „išlaisvintas“ ir jis galės būti perlaidotas Irake.
Įvairios televizijos pranešė, kad irakiečiai labai laimingai sutiko naujieną, kad Sadamui Huseinui buvo įvykdyta mirties bausmė. Daug jų išbėgo į gatves ir rodė savo džiaugsmą šokdami. Tačiau CNN ir Fox News praneša, kad kai kuriose Bagdado vietose buvo girdimi šūviai. Tuo tarpu BBC žurnalistas John Simpson pranešė, kad šūvių Bagdade buvo girdima tiek pat kiek ir kitom paprastom dienom.
Vienas iš Talibano lyderių Afganistane pasakė, kad „šis įvykis pakels musulmonų moralę ir džihadas Irake dar labiau sustiprės“. Libijoje paskelbtas trijų dienų gedulas, nes jie teigė, kad Sadamas Huseinas yra karo belaisvis.
Brazilijos parlamentas paskelbė, kad mirties bausmės įvykdymas Sadamui neišspręs Irako problemų. Italijos, Portugalijos, Olandijos atstovai oficialiuose pareiškimuose teigė, kad pasisako prieš bet kokią mirties bausmę.
