SI
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
SI (sutrump. pranc. Le Syst international d'unités) – tarptautinė matavimo vienetų sistema, priimta 1960 metais 11-oje Tarptautinėje matų ir svorių konferencijoje, kurioje dalyvavo 36 valstybės (įskaitant JAV). JAV tebėra populiari senoji JAV matavimo vienetų sistema.
Turinys |
[taisyti] Pagrindiniai vienetai
| Dydis | Vienetas | ||
|---|---|---|---|
| Pavadinimas | Matavimo vienetas | Pastabos | |
| Ilgis | Metras | m | Kelio ilgis, kurį šviesa nusklinda vakuume per 1/299792458 sekundės dalį. |
| Masė | Kilogramas | kg | Kilogramo etalonas – 39 mm skersmens ir tokio paties aukščio ritinys, pagamintas iš 90 % platinos ir 10 % iridžio lydinio. Jį gaminant buvo stengiamasi parinkti masę, lygią vieno litro distiliuoto vandens masei esant 4 ℃ temperatūrai. Vėliau tikslesni matavimai parodė, kad kilogramo etalono masė yra truputį didesnė. Vieno litro vandens masė esant 4 ℃ temperatūrai lygi 0,999973 kg. |
| Laikas | Sekundė | s | Sekundė lygi trukmei 9 192 631 770 periodų cezio 133Cs atomo spinduliuotės, vykstant elektrono šuoliui tarp dviejų pagrindinės būsenos energijos spektro supersmulkiosios struktūros lygmenų. |
| Srovės stiprumas | Amperas | A | Amperas – stipris tokios pastovios elektros srovės, kuriai tekant dviem lygiagrečiais plonais ir ilgais laidais, esančiais vakuume vieno metro atstumu vienas nuo kito, jų vieno metro ilgio atkarpai tenka 2·10-7 N sąveikos jėga. |
| Temperatūra | Kelvinas | K | Kelvinas – temperatūra arba jos pokytis, lygus 1/273,16 daliai absoliutinės (termodinaminės) vandens trigubo taško temperatūros. (T = t + 273.16, kur T – temperatūra Kelvinais, t – temperatūra pagal Celsijų) |
| Šviesos stiprumas | Kandela | cd | Kandela – šviesos stipris šaltinio, kurio monochromatinės 540·1012 hercų spinduliuotės, tenkančios vienam steradianui, galia lygi 1/683 vato. |
| Medžiagos kiekis | Molis | mol | Molis – medžiagos kiekis, kuriame yra tiek atomų (molekulių, jonų arba kitų medžiagos struktūrinių elementų), kiek yra atomų 0,012 kg anglies izotopo 12C. 1mol = 6,02*1023 molekulių |
[taisyti] Papildomieji vienetai
| Dydis | Vienetas | |||
|---|---|---|---|---|
| Pavadinimas | Žymuo | Pastabos | ||
| Plokščiasis kampas | Radianas | rad | Radianas – centrinis kampas, kurį atitinkančio lanko ilgis lygus spinduliui. Kadangi apskritimo ilgio ir spindulio santykis lygus 2π, tai visą apskritimą atitinka 2π radianų centrinis kampas. | |
| Erdvinis kampas | Steradianas | sr | Steradianas – erdvinis kampas, kurio ribojamos sferos dalies plotas lygus jos spindulio kvadratui. Erdvinį kampą sudaro paviršius kūgio, kurio viršūnė yra sferos centre. Visą sferą atitinka 4π steradianų erdvinis kampas. | |
[taisyti] Išvestiniai vienetai
| Dydis (Žymėjimas) | Vienetas | |||
|---|---|---|---|---|
| Pavadinimas | Matavimo vienetas | Ryšys su pagrindiniais vienetais | ||
| Plotas (S) | Kvadratinis metras | m² | m² | |
| Tūris (V) | Kubinis metras | m³ | m³ | |
| Periodas (T) | Sekundė | s | s | |
| Svyravimų dažnis (ν) | Hercas | Hz | s-1 | |
| Sukimosi dažnis | Sūkiai per sekundę | s-1 | s-1 | |
| Tankis (ρ) | Kilogramas kubiniam metrui | kg/m³ | m-3·kg | |
| Greitis (v) | Metras per sekundę | m/s | m·s-1 | |
| Pagreitis (a) | Metras sekundei kvadratu | m/s² | m·s-2 | |
| Jėga (F) | Niutonas | N | m·kg·s-2 | |
| Slėgis (p) | Paskalis | Pa | m-1·kg·s-2 | |
| Darbas, energija, šilumos kiekis (A, E, Q) | Džaulis | J | m²·kg·s-2 | |
| Elektros krūvis (q) | Kulonas | C | s·A | |
| Elektrinė įtampa, potencialų skirtumas, elektrovaros jėga (U) | Voltas | V | m²·kg·s-3·A-1 | |
| Elektrinio lauko stiprumas (E) | Voltas metrui | V/m | m·kg·s-3·A-1 | |
| Elektrinė talpa (C) | Faradas | F | m-2·kg-1·s4·A² | |
| Elektrinė varža (R) | Omas | Ω | m²·kg·s-3·A-2 | |
| Magnetinės indukcijos srautas (Φ) | Vėberis | Wb | m²·kg·s-2·A-1 | |
| Magnetinė indukcija (B) | Tesla | T | kg·s-2·A-1 | |
| Magnetinio lauko stiprumas (F) | Amperas metrui | A/m | m-1·A | |
| Induktyvumas (L) | Henris | H | m-2·kg·s-2·A-2 | |
| Šviesos srautas (lm) | Liumenas | lm | cd·sr | |
| Apšviestumas (lx) | Liuksas | lx | m-2·cd | |
[taisyti] Priešdėliai
Jei prieš vieneto pavadinimą prirašytas vienas šių priešdėlių, tai reiškia, kad vienetas sudaro atitinkamą dalį to vieneto/kiekį tų vienetų, jei jis būtų be priešdėlio:
- jokto (y) – septilijonąją (1/1024)
- zepto (z) – sekstilijonąją (1/1021)
- ato (a) – kvintilijonąją (1/1018)
- femto (f) – kvadrilijonąją (1/1015)
- piko (p) – trilijonąją (1/1012)
- nano (n) – milijardąją (1/1000 000 000)
- mikro (µ) – milijonąją (1/1000 000)
- mili (m) – tūkstantąją (1/1000)
- centi (c) – šimtąją (1/100)
- deci (d) – dešimtąją
- deka (da) – dešimt
- hekto (h) – šimtą
- kilo (k) – tūkstantį
- mega (M) – milijoną
- giga (G) – milijardą (1 000 000 000)
- tera (T) – trilijoną (1 000 000 000 000)
- peta (P) – kvadrilijoną (1015)
- eksa (E) – kvintilijoną (1018)
- zeta (Z) – sekstilijoną (1021)
- jota (Y) – septilijoną (1024)
Rekomenduojama naudoti matavimo vienetus, kurie yra tūkstančio kartotiniai.
Pastaba: kompiuteriniai matavimo vienetai (baitas, megabaitas ir panašiai) nepriklauso SI sistemai, nors ir naudoja panašius priešdėlius, bet kiekiai ten irgi ne visai atitinka priešdėlių reikšmę (skaičiai yra 1024, o ne tūkstančio, kartotiniai).
[taisyti] Nuorodos
Susiję straipsniai:
Kiti šaltiniai:
