Snaiperis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Snaiperis – apmokytas ir parengtas žmogus (paprastai karys ar policininkas), kurio tikslas, šaunant iš šautuvo su optiniu taikikliu, pataikyti į dideliu atstumu nutolusį taikinį.
Žodis snaiperis kilęs iš angl. snipe (liet. tilvikas) – nedidelis ir baikštus paukštis.
Snaiperiui svarbu gebėti slėptis, nepastebimam judėti, stebėti aplinką, apskaičiuoti kulkos skriejimo trajektoriją, kuri priklauso nuo daugelio faktorių: vėjo, temperatūros, drėgmės ir pan.
Turinys |
[taisyti] Snaiperių tipai
[taisyti] Karinių pajėgų snaiperis
Snaiperis, kuris priklauso kariniam daliniui, būriui ar grupei, vykdantis karines užduotis. Dažniausiai yra grupėje su keliais pėstininkais ar kulkosvaidininku. Pėstininkų ginkluotės kovinis atstumas yra 300 m, karinių pajėgų snaiperio šaudymo optimalus atstumas ~ 400 m. Jo užduotis – svarbių taikinių sunaikinimas: priešo kulkosvaidininkai, snaiperiai, granatsvaidininkai, ryšininkai ir kt. Kovos metu snaiperis neturi daug laiko renkantis taikinį, todėl šaudo į jo regėjimo lauką pasitaikiusius. Būna ginkluoti automatiniais šautuvais ar automatais su optiniu taikikliu. Pagrindinės ginklo sąvybės – lengvumas ir patikimumas. Snaiperiui svarus mobilumas, dažnas dislokacijos keitimas. Dažniausiai apsirengęs tokia pat maskavimosi apranga kaip ir likę dalinio pėstininkai.
[taisyti] Snaiperis-diversantas
Snaiperis, kuris dažniausiai veikia vienas ir yra nutolęs nuo savo dalinio. Pagrindinis tikslas – svarbūs taikiniai: aukšo rango karininkai, snaiperiai, vertinga įranga ir kt. Kovinis atstumas – nedaugiau kaip 500 m. Šiam snaiperiui (skirtingai nei Karinių pajėgų snaiperiui) svarbu tiksliai išsirinkti svarbų taikinį, išlikti nepastebėtam ir saugiai pasitraukti. Snaiperio ginkluotė – ranka užtaisomas labai tiksliai sureguliuotas šautuvas su optiniu taikikliu. Į šaudymo poziciją snaiperis vyksta naktį, esant rūkui ar dūminei uždangai, sulaukia geriausio momento šauti ir po šūvio atsitraukia arba skubiai pakeičia dislokaciją. Ypač didelį dėmesį skiria maskuotei: maskuoja savo šaudymo vietą, pasirenka ar pats gaminasi maskavimosi rūbus ar jo dalis, naudoja daug kamufliažo priemonių.
[taisyti] Policijos snaiperis
Snaiperis, priklausantis policijos pajėgoms ir vykdantis jos užduotis. Dažnai dalyvauja įkaitų išlaisvinimo ir renginių apsaugos operacijose. Dažniausiai į taikinį šauna iš mažesnio nei 200 m atstumo. Retai aprengiamas maskuojančiais rūbais.
[taisyti] Snaiperio ginklas
Prieš ir II pasaulinio karo metu snaiperio šautuvas buvo toks pats kaip ir standartinis pėstininko. Skirėsi tuo, jog gamykloje buvo papildomi optiniu taikikliu, kojelėmis ir preciziškai sureguliuojami.
Vieni žymiausių II pasaulinio karo snaiperių šautuvų:
- MauserGewehr 98K (Vokietija)
- M1903 Springfield ir M1 Garand (JAV)
- Mosin-Nagant (Tarybų Sąjunga)
- Krag-Jørgensen (Norvegija)
- Arisaka (Japonija)
- Lee-Enfield No. 4 (Jungtinė Karalystė)
Šiuolaikiniai snaiperių ginklai yra kuriami specialiai snaiperiams arba modernizuoti jau esami standartiniai modeliai. Ypač patobulėjo taikikliai.
Snaiperių ginklams gaminamos įvairos paskirties kulkos.
[taisyti] Žymūs žmonės
- Simo Häyhä – suomių snaiperis, Žiemos karo tarp Suomijos ir Tarybų Sąjungos metu nukovęs 542 rusų kareivius ir karininkus.
- Liudmila Pavličenko (Людмила Павличенко) – rusų snaiperė, II pasaulinio karo metu nukovusi 309 priešo kareivius ir karininkus.
- Vasilijus Zaicevas (Василий Зайцев) – rusų snaiperis, II pasaulinio karo metu nukovęs 225 priešo kareivius ir karininkus.
- Bronius Sutkus
- Lee Harvey Oswald – amerikietis, snaiperiniu šautuvu nušovęs JAV prezidentą John F. Kennedy.
- Rob Furlong – Kanados karinių pajėgų kapralas 2002 m. Afganistane nukovė priešą, kuris buvo nutolęs 2 430 m – didžiausias atstumas snaiperių istorijoje.
[taisyti] Kita
Šnekamojoje kalboje snaiperiais dažnai vadinami tiesiog kažkurioje srityje labai taiklūs žmonės, pavyzdžiui, taiklūs medžiotojai ar net sportininkai: šauliai, krepšininkai ir kt.
[taisyti] Gynyba
Gresiant snaiperiams, aukšto rango kariškiai stengiasi nesiskirti nuo eilinių, kad netaptų viliojančiu taikiniu. Jie nedėvi gerai matomų rango ženklų, reikalauja priešo akivaizdoje nerodyti kariškiams įprastų pagarbos atidavimo gestų, neužsiima juos atpažinti padedančia veikla (radijo naudojimu, žemėlapio skaitymu).
Snaiperiui pradėjus šaudyti, jį daug lengviau surasti ir patiems užpulti. Todėl stengiamasi padėti jį viliojančių, tačiau beprasmiškų atakuoti taikinių (nuo pasislėpusį karį imituojančio šalmo iki aukšto rango kariškio uniforma aprengto makeneno).
Sena, bet gana efektyvi priemonė yra gresiant snaiperiams iškabinti ant aplinkinių krūmų ir kitose panašiose vietose medžiagos skiautes. Vėjas jas nuolat judina, ir šį judesį snaiperis taikydamasis akies krašteliu mato. Nelabai patyriusiam snaiperiui tai trukdo pataikyti.
