Spalva
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Matomo šviesos spektro spalvos.
spalva | bangos ilgis | dažnis |
---|---|---|
raudona | ~ 625-740 nm | ~ 480-405 THz |
oranžinė | ~ 590-625 nm | ~ 510-480 THz |
geltona | ~ 565-590 nm | ~ 530-510 THz |
žalia | ~ 500-565 nm | ~ 600-530 THz |
cianas | ~ 485-500 nm | ~ 620-600 THz |
mėlyna | ~ 440-485 nm | ~ 680-620 THz |
violetinė | ~ 380-440 nm | ~ 790-680 THz |
Spalva – pojūtis, kurį žmogui formuoja specifinė spalvinės regos sistemos organizacija. Spalva taip pat yra objektų ar šviesos šaltinių savybė. Spalva nusako atspalvio vietą spektre: raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna, žydra, violetinė – kaip vaivorykštėje.
Kadangi spalvos susilieja viena su kita, pavyzdžiui, tamsiai mėlyna per violetinę palaipsniui pereina į raudoną, jas geriausia pateikti spalvų apskritimo forma, tolydžiu spalvų spektru. Spalvų apskritimas yra padalintas į 24 sektorius, kurių kiekvienas ženklinamas raidėmis nuo A iki Z. Kiekvienas sektorius yra padalintas į 10 mažesnių sektorių, pažymėtų skaičiais nuo 0 iki 9. Tai leidžia išskirti 240 skirtingų spalvų.
[taisyti] Pavadinimai
Balta | |
Juoda | |
Ruda | |
Bordinė | |
Purpurinė | |
Rožinė | |
Raudona | |
Oranžinė | |
Geltona | |
Citrininė | |
Citrininė žalia | |
Salotinė | |
Žalia | |
Alyvuogių | |
Elektrinė | |
Turkio žalia | |
Turkio | |
Ciano | |
Žydra | |
Mėlyna | |
Ultramarinas | |
Indigas | |
Violetinė |
Spalvos turi daug pavadinimų. Yra žodžių, reiškiančių tik specifinę spalvą (pvz., žydra), tačiau daugelis spalvų vadinamos žodžiais, reiškiančiais vieną ar kitą daiktą, turintį būdingą spalvą. Vienais atvejais – tai dailėje naudojamų pigmentų pavadinimai (pvz., ultramarinas, ochra), kitais atvejais – augalus ar kitus daiktus reiškiantys žodžiai (pvz., rožinė, oranžinė spalvos).
Skirtingose kalbose neretai skiriasi žodžių, naudojamų spalvoms apibrėžti kiekiai: pvz., anglų kalba neturi žodžio žydrai spalvai, o lietuvių kalba neturi žodžio citrinų žaliai (angl. lime).
[taisyti] Spalvų kalibravimas
Norima spalva | Monitoriuje | Spausdintuve |
Dažniausiai naudojamos spalvų reikšmės nebūna absoliutinės – spaustuvėse naudojami dažai gali nežymiai skirtis, priklausomai nuo partijos, spausdintuvų dažai – nuo spaustuvėje naudojamų, monitorių liuminoforų skleidžiama spalva – priklausomai nuo kineskopo gamintojo.
Negana to, skiriasi ir spalvų atkūrimo sistema: monitoriuose naudojama RGB veikia kitaip, nei spaudoje naudojama CMYK, ir šias spalvas iš vienos į kitą pervesti gana keblu.
Galų gale, problemą galutinai supainioja netiesinis spalvos kitimas: pvz., spaudoje skirtingų spalvų dažai gali būti nevienodo skaidrumo – dėl to, esant mažam padengimui (šviesi spalva), gali dominuoti vienas iš dažų, o esant dideliam padengimui (tamsi spalva) gali dominuoti kitas. Panašias problemas sukelia ir daugelio monitorių netobulumai bei naudojami kontrasto didinimo metodai: spalvos, kurios nurodomos, kaip gana skirtingos, monitoriuje gali atrodyti vienodai, tuo tarpu kiti, labai nežymūs spalvų skirtumai, gali atrodyti, kaip labai dideli.
Bandant išspręsti šias problemas, buvo sukurtos kelios spalvų kalibravimo sistemos, pagrįstos etaloninių spalvų lentelėmis. Šiuo atveju, tam tikra įmonė spausdina spalvų šablonus (indeksus), kurie (bendru susitarimu) laikomi besąlygiškai teisingais. Monitoriai, spausdintuvai ir t.t. būna kalibruojami, naudojantis tokiu šablonu, kad ta pati spalva vienodai atrodytų, ją atkuriant visais įrenginiais. Dažniausiai naudojamos Pantone ir Kodak spalvų kalibravimo sistemos, o reguliuojant spalvas kompiuteriuose, naudojama speciali programinė įranga, leidžianti sukurti atitikmenis tarp kelių šimtų ar tūkstančių spalvų, nurodytų šablonuose bei spalvų, kurias atkuria monitorius, spausdintuvas, skeneris ar fotoaparatas.