Vaistinė šventagaršvė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Angelica archangelica | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Vaistinė šventagaršvė (Angelica archangelica) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Vaistinė šventagaršvė (lot. Angelica archangelica, angl. Garden Angelica, vok. Echte Engelwurz) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalas priklausantis šventagaršvės (Angelica) genčiai.
Tai kvapnus, 100-250 cm aukščio augalas storu, tuščiaviduriu stiebu, kurį perlaužus išsiskiria baltos spalvos sultys. Lapai stambūs (iki 80 cm ilgio), 2 ar 3 kartus plunksniški. Žiedynas stambus, su 20-40 plaukuotų stipinų. Žydi birželio – rugpjūčio mėn.
Paplitusi Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir islandijoje, daugiausia šiaurinėse dalyse. Auga ir Lietuvoje, į kur, kaip manoma, XIV amžiuje pateko iš Skandinavijos šalių.
Auga upių pakrantėse, nendrynuose, drėgnose pievose. Augalas vaistinis, prieskoninis ir maistinis. Maistui naudojami lapai ir ūgliai. Šventagaršvė kartaus skonio, specifinio aromato. Turi organinių rūgščių, eterinių aliejų, kumarinų, rauginių medžiagų. Sėklose yra riebiųjų ir eterinių aliejų, fitoncidų, karotino, askorbo rūgšties (vitamino C). Viduramžiais vartota kaip priemonė nuo maro. Gydymui vartojami šakniastiebiai ir šaknys, kurie kasami pirmųjų vegetacijos metų rudenį arba anksti pavasarį; kartais sėklos. Naudojama žarnyno sutrikimams gydyti, skatina šlapimą. Liaudies medicinoje naudota nervų ligoms, nemigai gydyti. Naudojama aromaterapijoje. Įeina į „Trejų devynerių“ trauktinės sudėtį.
