Bronislovas Jankauskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bronislovas Jankauskas (1936 m. vasario 3 d. Burbinų k., Šiaulių r.),kompozitorius, choro dirigentas ir pedagogas.
[taisyti] Biografija
Pirmasis Bronislovo Jankausko mokytojas buvo jo tėvas Stanislovas Jankauskas (1901–1983). Pirmoji jo mokykla buvo Šelvenų pradinė mokykla. Ten baigęs keturias klases,toliau mokėsi Šakynos septynmetėje mokykloje.Ją baigęs, įstojo į Gruzdžių vidurinę mokyklą.Baigęs Gruzdžių vidurinės mokyklos aštuonias klases, 1953 – 1957 choro dirigavimo mokėsi Šiaulių muzikos mokykloje (dėst. D. Dovydėnaitė, B. Sližys, A. Arminas, B. Beganskaitė, V. Ūselis). 1957 – 1962 choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Muzikos ir Teatro Akademija) (vyr. dėst. J. Karoso klasė). Dar tebestudijuodamas dėstė choro dirigavimą ir muzikos teorijos disciplinas, vadovavo vaikų chorui Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje.
1962 – 1968 Vilniaus valstybinio universiteto Estetinio lavinimo katedros dėstytojas ir studentų mišriojo choro chormeisteris (1965 – 1966), Respublikinių mokytojų namų berniukų choro „Ąžuoliukas“ chormeisteris-dirigentas (1963 – 1965). Metus buvo Lietuvos radijo muzikos laidų redaktorius, nuo 1967 Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros vyr. laborantas, 1975 – 1989 ir dėstytojas. 1967 – 1974 Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto studentų mišriojo choro chormeisteris-dirigentas, 1974 – 1977 Vilniaus inžinerinio statybos instituto mišriojo choro „Gabija“ chormeisteris-dirigentas. 1977 – 1985 Vilniaus skaičiavimo mašinų vyrų choro „Elektronika“ meno vadovas ir dirigentas. Chorą išmokė nemaža sudėtingų kūrinių, koncertavo Lietuvoje, 1981 vasarą gastroliavo Suomijoje. Kolektyvą parengė 1980 ir 1985 respublikinėms dainų šventėms. 1994 I Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje parengė valstybinės įmonės „Vilniaus sigma" kamerinį mišrųjį chorą.
B. Jankauskas 1982 – 1989 kūrybiškai vadovavo Vilniaus valstybinio universiteto studentų chorams. Iš akademinio choro dainininkų sudarė kamerinį mišrųjį chorą ir išplėtojo plačią koncertinę veiklą. Choras išmoko J. Naujalio visus motetus, J. S. Bacho aštuonis choralus, W. A. Mozarto Mišias F-dur, D. Buxtehudes dvi kantatas, A. Klovos kantatą „Miškų žaidimai" ir kitokių kūrinių. Su simfoniniu ir kameriniu orkestrais bei solistais choras koncertų surengė Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje, koncertavo Debrecene (Vengrija), dalyvavo senosios muzikos festivalyje Šiauliuose.
Kruopščiai dirbo ir su pagrindiniu akademiniu ir mišriuoju choru, kurį lankė 75 merginos ir 25 vaikinai. Kolektyvas 1985 m. balandžio 26 d. koncertu pažymėjo savo gyvavimo 45-metį, dalyvavo 1985 respublikinėje dainų šventėje, Baltijos respublikų studentų dainų šventėse „Gaudeamus-84“ Taline ir „Gaudeamus-88“ Vilniuje, tarptautiniame studentų mišriųjų chorų konkurse „Juventus-87" Kaune, padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai, išleido plokštelę, koncertavo Taline, Rygoje, Gorkyje (Nižnij Novgorode) ir Kijeve.
Nuo 1997 Vilniaus tremtinių ir politinių kalinių mišriojo choro „Mes nemirę" chormeisteris-dirigentas,nuo 2000 metų to choro vadovas.
B. Jankausko šeimą 1991 m. sausio 13 d. ištiko skaudi netektis – nuo okupantų gindamas Vilniaus televizijos bokštą,po sovietiniu tanku žuvo jo sūnus Rolandas (g. 1969 m. sausio 2 d.). Sūnaus žūties skausmą tėvas išsakė eilėraščiu „Sausio 13-osios baladė“, kuriam kompozitorius V. Juozapaitis parašė muziką. B. Jankauskas pagal Maironio tekstą sukūrė muziką dainai „Už Lietuvą“ (Palaimink, Viešpatie galingas), skirtą televizijos bokšto gynėjams. Pagal įvairių poetų tekstus sukūrė ir daugiau dainų chorams: „Paskutinis birželis“, „Diemedžiu žydėsiu“, „Rūke pakrypę bokštai“, „Sveiki sugrįžę ir nesugrįžę“, „Kančių keliu“ ir kt. Sukūrė didelį dainų ir giesmių ciklą chorui „Nesugrįžusiųjų kapai yra Tėvynė“. Harmonizavo lietuvių liaudies dainų, parašė giesmių, chorų koncertų recenzijų, mokslinį straipsnį „Prasminių akcentų intonavimas chorinėje muzikoje" ir kt. Buvo respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narys, profesionaliųjų chorų dainininkas (tenoras).
Nuolat domėjosi muzikos instrumentų taisymu, restauravimu, derinimu.
Nuo 1989 kurį laiką dirbo Vilniaus vargonų restauravimo dirbtuvėse, vėliau savarankiškai pradėjo gaminti, restauruoti ir derinti įvairius muzikos instrumentus.
Nuo 1997 m. Bronislovas Jankauskas pradėjo dirbti Vilniaus m. politinių kalinių ir tremtinių chore chormeisteriu-dirigentu, o nuo 2000 m.yra to choro vadovas ir dirigentas.Su choru paruošė ne tik tremtinių liaudies dainas, bet ir kompozitorių autorines dainas, tarp jų savo sukurtas arba tremtinių liaudies dainas, įvilktas į šiuolaikiškesnės muzikinės kalbos rūbą:„Lietuvėle, kankinių motule“ (žodž.Elvyros Valaitienės) ir kt. 2004 metais buvo pakviestas vadovauti dar ir Lazdynų seniūnijos (Vilniuje) „Bočių“ mišriam chorui, o nuo 2006 m. Karoliniškių seniūnijos „Bočių“ chorui.Klausytojų atsiliepimai apie tų chorų pasirodymus labai palankūs.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
