Kirilica
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kirilica yra rašto sistema, sukurta graikų rašto pagrindu apie IX a. pabaigoje vienuolių Kirilo ir Metodijaus, skirta specialiai užrašyti slavų kalboms. Kirilica taip pat vadinamos ir šios pirmosios abėcėlės pagrindu sukurtos abėcėlės skirtingoms kalboms, kuriose tam tikrų raidžių atsisakyta bei įvesta naujų.
[taisyti] Raštas
Kirilica yra raidinis raštas (abėcėlė), kur kiekvienas simbolis reiškia vieną tam tikrą balsę ar priebalsį, nors yra keli simboliai garsų junginiams, greta einančių garsų minkštumui ir kietumui nusakyti. Simbolių bazė išlieka ta pati, tačiau priklausomai nuo kalbos, kai kurie simboliai gali turėti kiek kitokią reikšmę, pvz., rusų щ (tariasi „šč“) Bulgarijoje skamba kaip „št“.
[taisyti] Istorija
Įvairiais metais kirilicos vartojimo sfera kito, daugiausiai dėl Rusijos, didžiausios šį raštą naudojančios šalies, įtakos kitimo. Kirilica primesta arba bandyta primesti daugumai Rusijos imperijoje buvusių tautų. Tarybų Sąjungos laikais prie kirilicos pereiti buvo priverstos visos Tarybų Sąjungos tautos išskyrus lietuvius, latvius, estus, armėnus, gruzinus ir karelus. Kai kurios po Tarybų Sąjungos griūties tapusios nepriklausomos valstybės dabar keičia rašto sistemas, tačiau Rusijoje esančioms tautoms, pavyzdžiui, totoriams, tokie bandymai yra draudžiami ir greitai stabdomi.
[taisyti] Vartojimo sfera
Kirilicą naudoja rytų slavų ir dalis pietų slavų tautų. Ne visos tautos, vartojančios kirilicą, yra slavai – kai kurios buvo priverstos ją priimti dėl politinių priežasčių. Kirilica yra vartojama šioms kalboms užrašyti:
- Baltarusių,
- Bulgarų,
- Mongolų,
- Rusų,
- Serbų,
- Ukrainiečių.
Kirilica neseniai buvo ir iš dalies yra naudojama šioms kalboms užrašyti:
- Moldavų (Rumunų kalba Moldavijoje),
- Kazachų,
- Kirgizų,
- Tadžikų,
- Turkmėnų,
- Uzbekų.
Kirilica taip pat yra vienintelis leidžiamas raštas Rusijos Federacijoje.
