Funikulierius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Funikulierius (arba keltuvas; pranc. funiculaire < lot. funiculus – virvutė, lynas) – trumpas geležinkelis su lynine traukle, įrengiamas stačiuose šlaituose keleiviams vežti. Bėgių keliu važiuoja lyno tempiami vagonai. Daugiausia funikulierai naudojami kalnuotose šalyse. Pirmieji įrengti Genujoje (Italija) ir Zameringe (Austrija).
Europoje šiuo metu veikia apie 80 žmones į kalnus bėgiais keliančių keltuvų. Kaune esantys funikulieriai priskiriami prie seniausių iš jų. Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriai paskelbti technikos paminklais.
[taisyti] Lietuva
Lietuvoje veikia 3 funikulieriai – Žaliakalnio ir Aleksoto Kaune, Gedimino kalno Vilniuje. Kauno funikulieriai yra vienkeliai su dviem vagonais, kurie prasilenkia kelio viduryje.
- Žaliakalnio funikulierių 1931 m. įrengė Vokietijos firma AEG. Polinkio kampas – 14° 39', kelio ilgis – 142 m. Kelionė trunka 15 minučių, jame telpa 35 žmonės. Iš pradžių manyta, kad keltuvas bus nepopuliarus, todėl vienas jo vagonėlis atsvarai buvo prikrautas balasto. Tačiau greit balastą teko išmesti. Žaliakalnio funikulierius – kultūros paminklas.
- Aleksoto funikulierius pastatytas Šveicarijos firmos 1935 m. Polinkio kampas – 18°, kelio ilgis – 132,9 m.
