Hamurabis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hamurabis (Ammurapi, Hammurapi, Khammurabi, akadų k. Khammurabi) – šeštasis Babilono karalius, pirmasis Babilono imperatorius, nugalėjęs šumerus ir akadus. Gimimo data nežinoma. Valdymo laikotarpis 1792–1750 p. m. e., pagal kitą versiją 1728-1686 pr. m. e. Sėkmingai kovojo su elamitais ir išstūmė juos iš Mesopotamijos. Tvarkė irigacines sistemas.
Hamurabiui priskiriama pirmojo rašytinio įstatymų sąvado – Hamurabio kodekso – autorystė. Manoma, kad tai pirmasis mėginimas civilizacijos raidoje susisteminti įstatymus. Viena iš esminių kodekso nuostatų – „nekaltas, kol kaltė neįrodyta“, kuri išliko ir moderniojoje teisėje.
Kodeksas buvo surašytas ant akmeninės stelos, kuri buvo pastatyta viešoje vietoje. 1901 m. stela rasta Suzos mieste, šiuo metu eksponuojama Luvre.
