Kazys Bizauskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazys Bizauskas (1892 m. vasario 15 d. Pavilosto k. (Kuldigos apskr., Latvija) – 1941 m. birželio 26 d. Baltarusijoje) – Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, diplomatas, teisininkas, literatas, spaudos ir švietimo darbuotojas, visuomenės veikėjas, vienas Lietuvos banko steigėjų.
[taisyti] Biografija
Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Šveicarijoje, Vilniuje, 1913 m. baigė Kauno gimnaziją. 1913 m. pradėjo studijuoti Maskvos universiteto Teisės fakultete, bet Pirmasis pasaulinis karas nutraukė studijas. Mokytojavo Panevėžio lietuvių gimnazijoje, buvo miesto valdybos narys.
1917 – 1920 m. – Lietuvos Tarybos narys, nuo 1918 m. – jos generalinis direktorius. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, jauniausias Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvių krikščionių demokratų partijos narys.
1919 m. kartu su Jonu Vailokaičiu, Aleksandru Stulginskiu, Andriumi Dubinsku ir Pijumi Grajausku įkūrė Lietuvos ūkio banką. Dalyvavo Lietuvos delegacijos derybose su Sovietų Rusija, buvo šios delegacijos generalinis sekretorius. 1920 – 1922 m. – Steigiamojo seimo narys bei Lietuvos švietimo ministras. 1922 m. buvo Lietuvos atstovas Vatikane, 1923 – 1927 m. – JAV, 1927 m. – Latvijoje, 1928 m. – Didžiojoje Britanijoje, 1930 m. – Olandijoje. 1931 – 1939 m. buvo Užsienio reikalų ministerijos įgaliotasis ministras, 1939 – 1940 m. – Ministro pirmininko pavaduotojas, įgaliotasis ministras Vilniuje.
1940 m. liepos mėn. okupacinės sovietų valdžios suimtas. 1941 m., prasidėjus karui, iš Kauno kalėjimo vežamas į Rusiją, birželio 26 d. sušaudytas netoli Bigosovo geležinkelio stoties Polocko rajone Baltarusijoje.
[taisyti] Visuomeninė veikla
Bendradarbiavo spaudoje: „Draugijoje“, „Ateityje“, „Šaltinyje“, „Viltyje“, „Vienybėje“, redagavo „Rygos balsą“. Vertė grožinę literatūrą iš lenkų ir kitų kalbų, parašė originalių kūrinių. Išleido vadovėlį „Raštijos bei literatūros teorija“ (1918 m.). 1925 m. Kaune įsteigė knygų leidimo bendrovę „Žinija“. XXVII knygos mėgėjų draugijos ir Lietuvių – britų draugijos vienas steigėjų. Vienas ateitininkų organizacijos kūrėjų, 1935 m. – Ateitininkų federacijos vyr. valdybos pirmininkas.