Kečujų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kečujų kalba (Runa Simi) |
|
|---|---|
| Kalbama | Argentinoje, Brazilijoje, Bolivijoje, Čilėje, Kolumbijoje, Ekvadore, Peru |
| Kalbančiųjų | 10 mln. |
| Vieta pasaulyje | 83 |
| Kilmė |
Kečujų kalbos |
| Valstybinė kalba | |
| Valstybinė kalba | Bolivijoje ir Peru |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1: | qu |
| ISO 639-2: | que |
| SIL: | - |
Kečujų kalba (Runa Simi) – indėnų kalba, kuria kalbama Pietų Amerikoje. Tai buvo Inkų imperijos kalba. Dabar ja kalba apie 10 mln. žmonių – Ekvadore, Kolumbijoje, Peru, Bolivijoje, šiaurinėje Čilėje ir Argentinoje. Tai yra plačiausiai vartojama Amerikos indėnų kalba.
Tai Agliutinacinė kalba, įprastinė žodžių tvarka sakinyje – veiksnys- papildinys – tarinys (SOV).
Turinys |
[taisyti] Geografinis paplitimas
Yra 2 pagrindinės tarmių grupės:
- Waywash (arba Quechua I) – vartojamos centrinės Peru aukštumose. Tai pati archajiškiausia ir įvairiausia tarmių grupė, kai kurios tarmės kartais laikomos atskiromis kalbomis.
- Wanp'una (arba Quechua II) – skirtomos į 3 šakas: Yunkay Quechua vartojama Peru kalnuotosios dalies vakaruose; Šiaurinė kečua (dar vadinama Runashimi bei, Ekvadore, Kichwa) vartojama Kolumbijoje ir Ekvadore; Pietinė kečua – vartojama Peru pietinėse aukštumose, Bolivijoje, Argentinoje ir Čilėje. Pietų kečua šiuo metu yra svarbiausia kečujų kalbos šaka – ja kalba daugiausiai žmonių, ji turi reikšmingiausią kultūrinį ir rašto palikimą. Dabartinė rašto kalba remiasi šios šakos Kusko ir Ajakučo miestų tarmėmis.
[taisyti] Žodynas
Kai kurių kečujų kalbos žodžiai per ispanų kalbą pateko į kitas kalbas ir tapo tarptautiniais – koka, kondoras, guanas, lama, pampa, puma, chininas, vikunija ir gaučas.
[taisyti] Svarbiausios frazės
| Lietuviškai | Kečujų kalba |
|---|---|
| kečujų kalba | runa simi |
| ispanų kalba | misu simi |
| taip | ari |
| ne | manan |
| labas | Napaykullayki!, Yaw! |
| Labas rytas! | Allin punchaw! |
| Laba diena! | Allin suka! |
| Labas vakaras! | Allin tuta! |
| sudie! | rikunakusun! |
| iki pasymatymo! | Tinkunanchikkama! |
| ačiū | Dyuspagrasunki |
| prašau | Allichu |
| kodėl? | imamanta?; imamantataq? |
| kas? (apie žmogų) | pi? |
| kas? (apie daiktus) | ima? |
| kada? | haykapi? |
| kur? | may? |
| kaip? | ima hina? |
| kiek? | hayka? |
| suprasti | hapiy |
| kalbėti | rimay |
| dievas | Apunchik |
| vienas | huk |
| du | iskay |
| trys | kimsa |
| keturi | chusku |
| penki | pichqa |
| šeši | suqta |
| septyni | qanchis |
| aštuoni | pusaq |
| devyni | isqun |
| dešimt | chunka |
| šimtas | pachak |
| tūkstantis | waranqa |
[taisyti] Gramatika
Kečujų kalba pasižymi labai reguliaria gramatika praktiškai neturinčia išimčių. Tai yra nominatyvinė-akuzatyvinė kalba.
Daiktavardis neturi giminės kategorijos. Daugiskaita sudaroma su priesaga -kuna:
| Kečujų | Lietuviškai |
|---|---|
| Rumi | akmuo |
| Rumikuna | akmenys |
| Kimsa rumi | trys akmenys |
| Askha rumi | daug akmenų |
Bet ši priesaga nebūtina, kai skaičius aiškus iš konteksto. Priesaga -ta nurodo papildinį:
| Kečujų | Lietuviškai |
|---|---|
| wasi | namas |
| wasita | namą |
| wasikunata | namus |
Priesaga -qa žymį temą:Alqoqa qarita kachuran Šuo įkando žmogui (Šuo. Jis įkando žmogui). Alqo qaritaqa kachuran Šuo įkando žmogui (Žmogus. Šuo įkando jam)
Be to daiktavardis gali būti žymimas nurodant priklausomybę:
| Kečujų | Lietuviškai |
|---|---|
| wasiy | mano namas |
| wasiyki | tavo namas |
| wasin | jo/jos namas |
[taisyti] Nuorodos
 |
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
