Propaganda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Propaganda – visuma informacinių priemonių, skirtų žmonių grupės ar visuomenės kontrolei. Propaganda dažniausiai būna siejama su žiniasklaida, per kurią pateikiama nekorektiška informacija, bei totalitariniais režimais, kurie propagandą yra itin smarkiai linkę naudoti.

Praktikoje propagandą naudoja ne tik totalitariniai, bet ir demokratiniai režimai, dažnai propaganda naudojama įvairių populistinių politinių jėgų. Propagandos skleidimo būdai būna labai įvairūs: žiniasklaida, knygos, paskaitos, netgi asmeninis bendravimas. Kai kuriais atvejais propagandą gana sunku atskirti nuo smegenų plovimo, nes dalis naudojamų priemonių sutampa. Totalitarinių režimų naudojama propaganda būna akivaizdesnė, nes cenzūra, pašalinanti alternatyvią informaciją, leidžia propagandai naudoti daug didesnius faktų iškraipymus ir pan.

Melaginga informacija nėra privalomas propagandos bruožas. Neteisingą, netikslią nuomonę apie vieną ar kitą dalyką padeda sudaryti ir teisingos, bet nepilnos informacijos pateikimas: pvz., pranešus, kad susirėmimuose tarp policijos ir demonstrantų žuvo 10 demonstrantų, gali susidaryti įspūdis, kad policija elgėsi labai žiauriai, tačiau gali būti nutylėta, kad žuvo ir keletas policinikų, dalis demonstrantų naudojo šaunamuosius ginklus ir pan. Apsisaugoti nuo tokio tipo vienpusiškos informacijos padeda alternatyvūs informacijos šaltiniai. Labiau užmaskuota propagandos forma – tai specifinės, vertinančios formuluotės, naudojamos spaudoje: pvz., aprašant pilietinį karą, gali būti pranešama, kad vienos iš pajėgų „išlaisvino“ tam tikrą kaimą, taip sudarant įspūdį, kad kaimas buvo užgrobtas, kad iki tol ten vyko smurtas, kad jį užėmusi pusė yra demokratiškesnė.

Kai kurie tipiški propagandos bruožai:

• Informacija pateikiama iš vieno šaltinio
• Nepateikiamos alternatyvios nuomonės
• Duomenys pateikiami, nenurodant jų šaltinio
• Duomenys iškraipomi
• Pateikiami nepilni duomenys
• Apie priešininkų poziciją pateikiami vien neigiami duomenys
• Vietoje duomenų, dėl kurių diskutuojama, pateikiami duomenys, diskredituojantys politinį priešininką
• Siūlant sprendimus, nepateikiama jų pasekmių analizė
• Viena visuomenės grupė priešpastatoma kitai grupei
• Kalbama apie problemas, kurias kelia visuomenės grupė, kuri įvardijama, kaip nusikalstama

[taisyti] Propagandos tipai

Baltoji propaganda yra įprasta propagandos rūšis, kai jos šaltinis yra aiškus. Pavyzdžiui, buvo aišku, kad antisemitinę propagandą fašistinėje Vokietijoje skleidžia vyriausybė. Pilkoji propaganda yra tokia, kurios šaltinis nežinomas. Juodoji propaganda – tai propaganda, skleidžiama oponentų vardu. Paprastai joje pateikiami akivaizdžiai melagingi, absurdiški teiginiai, diskredituojantys oponentą. Kitas variantas – juodąja propaganda skleidžiami tariami oponentų atstovų prisipažinimai įvairiais diskredituojančiais dalykais.