Šiaurės germanų kalbos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiaurės germanų kalbos – arba skandinavų kalbos vartojamos Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Farerų salose, Grenlandijoje (greta Grenlandijos eskimų kalbos), Suomijoje (regionuose greta suomių kalbos, kur koncentruojasi Suomijos švedai) kaip valstybinės tų šalių kalbos. Be to jos naudojamos skandinavų išeivių gyvenamose šalyse, tai: JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Šios kalbos priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos, germanų grupei.
Rytų skandinavų pogrupio kalboms didžiulę įtaką viduramžiais darė vokiečių žemaičių kalba. Norvegų bukmolo tarmė kurią vartoja apie 90% Norvegijos gyventojų yra daugiau artimesnė danų kalbai nei švedų kalbai, kita dalis norvegų vartoja norvegų nynorsko tarme, pastaraja kalba apie 10% Norvegijos gyventojų. Taip atsitiko dėl sudėtingų procesų, kada ilgą laiką Norvegija buvo Danijos karalystės sudėtyje ir valsybinė kalba Norvegijoje buvo danų. Ta danų kalbos variantą Norvegijoje naudojo aukštuomenė, ji buvo mokslo įstaigų dėstoma kalba. O toli provincijoje žmonės naudojo artimus niunorsko tarmei variantus. O štai islandų kalba vystėsi vėlgi savaip. Ji kilo iš vikingų, prekeivių ir šiaip kolonistų kurie anuomet gyveno pietvakarių Norvegijoje, nors į salą kėlėsi net iš tolimesnių Skandinavijos kampelių, dabartinės Švedijos. Saloje kalba tapo izoliuota ir išlaikė daugiau senovinių formų nei žemyno kalba. Mažiau nutolo nuo savo prokalbės palyginus su Norvegų kalba kuri kaip minėta, buvo veikiama danų ir kitų kalbų. Islandų kalbai nepadarė įtakos ir saloje jau įsykūrę airių vienuoliai.
Beje, norvegai supranta beveik 90% šnekamosios švedų kalbos, tuo tarpu švedai supranta apie 50% ka šneka norvegai. Šių kalbu nevienodu supratimu tarp švedų ir norvegų yra aiškinama faktu, kad norvegai daugiau žino apie švedų kalba ir kultūrą, nei švedai apie norvegus. Pats žemiausias kalbų supratimo laipsnys yra tarp kalbančių švedų ir danų kalbomis. Danai supranta apie 45% švedų šnekamosios kalbos, o švedai nutuokia tik apie 25% danų kalboje pasakomų žodžių. Rašomąją kalba danai ir švedai supranta apie 70–90%. Taipogi priklauso iš kokio tų šalių krašto tie žmonės yra, nes yra daug dialektų ir dialektai vieni yra tolimesni kiti artimesni tai ar kitai kalbai. Tad buna lengviau suprastį ir kitą kalbą (pvzd.danų) jei žmogus gyvena Švedijos pietuose, ir jo gimtasis yra skanės dialektas, tad jis geriau supranta ir danų kalba, nei švedas iš šiaurės Švedijos kur paplites norlando dialektas.
Šiaurės germanų kalbose skiriami du pogrupiai – vakarų ir rytų skandinavų.
- Proto-skandinavų
- Vakarų skandinavų
- Norvegų niunorsko kalba (lansmolas)
- Trionelago
- Østlandsk
- Midlandsk
- Vestlandsk
- Nordlano
- Sørlandsk
- Islandų
- Fareriečių
- Nornų (išnykusi.Vartota Šetlandų ir Orknio salose)
- Jemtlandų
- Norvegų niunorsko kalba (lansmolas)
- Rytų skandinavų
- Vakarų skandinavų
 |
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
