Bafino Žemė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bafino Žemė (pran. Terre de Baffin, angl. Baffin land; inuitų k. Qikiqtaaluk), sala Arkties vand., prie Š. Amerikos krantų; didžiausia Kanados Arktiniame salyne ir penkta pagal plotą Žemėje. Plotas 507 450 km². Apie 11 000 gyv. (2004), daugiausia eskimų. Iš rytų prieina Bafino jūrą. Deiviso sas. iš r. – Hudsono sąs. , iš v. – Foxeo baseinas. Rytiniai krantai aukšti, lab. vingiuoti apledėję, v. – žemi mažiau vingiuoti. Rytinė ir p.r. dalis kalnuota (didž. aukštis 2591 m; Penny kalnai); tai Kanados platformos iškilęs pakraštys. Kalnų viršūnes dengia ledynai (Barneso, Penny ledyniniai kupolai ir kt.). Vakaruose ir pietvakariuose plyti pelkėtos žemumos; daug ežerų (didžiausi Netilingo, Amadjuako). Klimatas poliarinis, drėgnas. Tundra. Yra geležies, cinko, švino rūdų, sidabro, akmens anglių. Medžioklė, žvejyba. Didž. gyvenvietė – Ikaluitas; oro uostas. Cumberlando pilyje yra Auyuittugo nac. parkas (plotas 21 470 km²). Salą 1576 m. atrado anglų jūrininkas M. Frobisheris; pavadinta (XVII a.) ją tyrusio jūrininko W. Baffino vardu.
