Karolis Reisonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karolis Reisonas (Kārlis Reisons, 1894 m. balandžio 26 d. Pėterupėje (Ryga) – 1981 m. liepos 17 d. Adelaidėje (Australija) – latvių kilmės lietuvių architektas.
[taisyti] Biografija
Baigė Rygos realinę gimnaziją ir Petrapilio Civilinio instituto architektūros fakultetą.
1921 m. grįžo į Latviją, bet, ten neradęs darbo, atvyko į Šiaulius. 1922 – 1930 m. – architektas Šiauliuose, nuo 1925 m. sausio 24 d. – Šiaulių miesto inžinierius. 1930 – 1938 m. – Kauno miesto inžinierius, statybos skyriaus vedėjas. 1940 – 1944 m. – Panevėžio miesto inžinierius, 1941 – 1944 m. – Panevėžio miesto burmistras.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į Australiją, dirbo Adelaidės miesto architektūros skyriuje.
[taisyti] Suprojektuoti statiniai
Žymesni Karolio Reisono suprojektuoti statiniai: Kaune – Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai (1931 – 1936 m., drauge su Vladimiru Dubeneckiu ir Kaziu Krikščiukaičiu), Laisvės paminklo postamentas, Kauno kunigų seminarijos rektorato pastatas (1933 m.), Žemės ūkio rūmai (1933 m., Donelaičio g.), buvę Žemės banko rūmai (1934 m., dab. KTU centriniai rūmai), „Pienocentro“ pastatas Laisvės al. (1934 m., drauge su V. Landsbergiu-Žemkalniu), Evangelikų – reformatų bažnyčia (1937 m., Ožeškienės g.), Arkivyskupo – metropolito rūmai (1935 – 1939 m.), „Lietūkio“ rūmai (1938–1939 m.), Prisikėlimo bažnyčia (1933–1940 m.).
Šiauliuose – Sukilėlių paminklas (1933 m.), „Birutės“ saldainių fabrikas, Frenkelio namas su kino teatru, Tauragės ligoninė (1932 m.), Pasvalio komercinė mokykla, Jurbarko tuberkuliozės ligoninė, „Maisto“ bendrovės šaldytuvai ir „Lietūkio“ sandėlai Klaipėdoje.
