Lietūkis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietūkis – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, įsteigta 1923 m. Kaune.

[taisyti] Istorija

„Lietūkis“ buvo tipiška kooperatyvų sąjunga, kurioje galėjo dalyvauti tik juridiniai asmenys. Jos tikslas buvo derinti atskirų žemės ūkio kooperatyvų ir draugijų veiklą, palaikyti tarp jų ir kitų kooperatyvų nuolatinius ryšius, įvairiais būdais kelti ir tobulinti krašto ūkio kultūrą, žemės ūkio pramonę, organizuoti žemės ūkio gaminių perdirbimą ir tiesioginį pardavimą krašte ir užsienyje. Nugalėjusi konkurentus – smulkesnius kooperatyvus, „Lietūkis“ tapo stipria kooperatine organizacija.

„Lietūkis“ pradėjo plataus masto prekybą trąšomis, žemės ūkio mašinomis, sėklomis, veisliniais gyvuliais. „Lietūkis“ buvo didžiausias javų, dobilų, sėmenų ir ankštinių javų supirkėjas tarpukario Lietuvoje, stambiausias javų eksportuotojas: eksportavo linų pluoštą, sėmenis, pašarinių žolių sėklas. Taip pat rengė paskaitas ir kursus žemės ūkio tema, atliko bandymus su trąšomis. Steigė javų valymo punktus, organizavo pieno perdirbimo bendroves. Savo rankose turėjo didmeninės prekybos sandėlius, malūnus, linų perdirbimo fabriką, saldainių fabriką „Birutė“ Šiauliuose.

Pirmaisiais savo egzistavimo metais kooperatyvų sąjunga gaudavo pašalpų iš Žemės ūkio ministerijos. 1923 m. „Lietūkis“ pradėjo veikti su 14 300 litų kapitalu, o 1939 m. kapitalas siekė 10 603 000 litų.

Besiplėtojančiai ir atsikuriančiai Lietuvos pramonei reikėjo vis daugiau žaliavų, todėl didėjo ir „Lietūkio“ importuojamų prekių dalis. Buvo importuojami naftos produktai, žemės ūkio mašinos, 100% visų į Lietuvą įvežamų trąšų, 85% druskos, 50% cemento, 25% geležies. 75% visų įvežamų trąšų sudarė superfosfatas, likusi dalis – įvairios kitos trąšų rūšys. 60% viso įvežamo metalo buvo geležis strypais ir lapais, likusi dalis – cinkuota skarda stogams dengti. Pagrindinis tiekėjas (pusė įvežamo metalo) buvo Vokietija, likusi dalis – iš Belgijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos. Cementas daugiausia buvo importuojamas iš Vokietijos, Švedijos, Estijos.

Pusę įvežamos naftos produkcijos sudarė žibalas, kitą pusę – žalia nafta, tepalai, benzinas. Pagrindiniai tiekėjai: TSRS, JAV, Lenkija, Anglija. 1937 m. „Lietūkis“ Klaipėdos uoste įsigijo penkis 5600 kub.m bendros talpos rezervuarus, nutiesė geležinkelio atšaką, pastatė estakadą. Pastatytos talpyklos naftos produktams aplinkiniuose miestuose – Šilutėje, Pagėgiuose, įsigyta 60 geležinkelio cisternų. Naftos produktai buvo gabenami tanklaiviais iš Juodosios jūros Kaukazo pakrantės uostų Batumio ir Tuapsės.