Kazys Kšanas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazys Kšanas (1939 m. gruodžio 26 d. Dievogalos k., Raseinių r.), choro dirigentas ir pedagogas.
[taisyti] Biografija
Baigęs Grinkiškio vidurinės mokyklos devynias klases, 1954 – 1959 Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje mokėsi groti trimitu (dėst. M. Zasčiūrinskas) ir choro dirigavimo (dėst. V. Balsys). 1959 – 1964 choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. K. Griauzdės klasė). 1983 stažavo Rygos J. Vytuolio (VItols) valstybinėje konservatorijoje (vadovas prof. I. Kuokaras (Kokars), o 1988 Leningrado N. Rimskio-Korsakovo valstybinėje konservatorijoje (vadovas prof. I. Musinas).
1965 – 1971 Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas, nuo 1971 rudens Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, nuo 1986 docentas, nuo 1992 Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesorius, nuo 1995 operos studijos vadovas. Buvo fakultetų tarybos narys, nuo 1997 universiteto senato narys, magistrantūros komiteto narys. Išugdė per 60 choro dirigentų. Buvo Rokiškio kolegijos, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos ir universiteto Menų fakulteto valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas.
Be pedagoginės veiklos, K. Kšanas nuolat vadovauja ir chorams. Kurį laiką vadovavo Klaipėdos jūreivystės mokyklos vyrų chorui, kuris dalyvavo koncertuose, prizinių vietų pelnė respublikinėse moksleivių meno mėgėjų apžiūrose, parengtas 1970 respublikinei dainų šventei.
1966 – 1986 Klaipėdos liaudies operos meno vadovas ir vyr. dirigentas. Operos kolektyvą sudarė 130-140 dainininkų, muzikantų ir šokėjų. Per du dešimtmečius kūrybinio darbo pasiekta daug svarių meninių rezultatų. Pastatė S. Rachmaninovo operą „Alekas“ (1967), J. Strausso operetę (Čigonų baronas„ (1971, 1981), G. Donizetti operą „Meilės eliksyras“ (1974), K. Millöckerio operetę „Studentas elgeta“ (1978), G. Verdi operą „Traviata“ (1978), V. Gokielio operą vaikams „Raudonkepuraitė“ (1982), G. Rossini operą „Vedybų vekselis“ (1985) ir J. Offenbacho „Hofmano pasakas" (1985). Pastarasis veikalas – vienas sudėtingiausių ir reikšmingiausių dirigento darbų uostamiesčio operoje. Operų ir operečių spektakliai buvo rodomi ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje, Šiauliuose, Plungėje, Telšiuose, Gargžduose, Kretingoje, Palangoje ir Liepojoje.
Operos mišrusis choras (60-70 dalyvių), nors daug dirbo teatre, bet rengė ir atskiras koncertines programas, dalyvavo 1970, 1975, 1980 ir 1985 respublikinėse ir Klaipėdos miesto dainų šventėse, kompozitorių M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, S. Šimkaus, J. Žilevičiaus, J. Karoso autoriniuose koncertuose ir kituose kultūros renginiuose. Parengė M. K. Čiurlionio kantatą „De profundis“, S. Šimkaus kantatą „Gyvuok, tėvyne" ir kitų stambesnių kūrinių. 1972 choras dalyvavo B. Bartoko šiuolaikinės muzikos festivalyje Debrecene (Vengrija), 1975 koncertavo Bulgarijoje, 1976 Baltarusijoje, 1983 Vokietijoje. Taip pat ne kartą dainavo Klaipėdoje, Vilniuje, Rygoje, Taline, Liepojoje, Kaliningrade ir Leningrade.
1986 Klaipėdoje įsteigus valstybinį muzikinį teatrą, choras atsiskyrė nuo operos ir tapo savarankišku kolektyvu. 1987 jam suteiktas „Klaipėdos“ vardas. Choro koncertų programose jau keli šimtai lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių, ištraukų iš klasikinių operų ir operečių. Jis parengė J. Žilevičiaus kantatą „Vytautas Didysis“ ir V. Jakubėno kantatą „Pranaše didis", dainavo Č. Sasnausko, V. Jakubėno, K. Griauzdės jubiliejiniuose koncertuose, 1990 dalyvavo tarptautiniame chorinės muzikos festivalyje „
Nuoro balsai“ Sardinijos saloje (Italija), kur surengė 10 koncertų teatruose, bažnyčiose ir mokyklose. 1993 ir 1996 dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose „Europos chorų dienos“ Bremene (Vokietija), kur surengė po 5 koncertus. Choras dainuoja lietuvių išeivių ir Klaipėdos krašto kompozitorių kūrybos konferencijose, tradiciniuose Klaipėdos „Muzikos pavasario" renginiuose, parengtas 1990 Lietuvos tautinei dainų šventei, 1994 I ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventėms Kaune ir Vilniuje, dažnai koncertuoja su žymiais solistais ir simfoniniais orkestrais. Iš viso choras surengė daugiau kaip 1000 koncertų.
K. Kšanas – Klaipėdos miesto dainų švenčių dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas, 1980 respublikinės dainų šventės ir 1994 I Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje dirigentas, 1989 dainų šventės Vilniaus Kalnų parke, skirtos 1-osios Lietuvos dainų šventės 65-mečiui paminėti, dirigentas. Buvo S. Šimkaus chorų konkursų ir vokalinių ansamblių „Sidabriniai balsai“ žiuri narys, 1996 Klaipėdos muzikiniame teatre pastatė V. Gokielio operą vaikams „Raudonkepuraitė". K. Kšanas yra dirigavęs apie 1000 koncertų ir per 400 muzikinių spektaklių. 1977 jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas, o 1987 apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
