Petras Bingelis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Petras Bingelis (g. 1943 m. sausio 3 d. Mardasavo k. (Varėnos raj.) – choro ir orkestro dirigentas, pedagogas.
[taisyti] Biografija
1960 – 1964 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume (dėst. Edmundas Sapranavičius), 1964 – 1969 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (prof. Antano Budriūno ir vyr. dėst. Rimtauto Kašponio klasės). 1975 – 1976 m. stažavo Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje pas orkestrinio dirigavimo profesorius R. Renterį ir K. Masurą, dalyvavo tarptautiniame orkestrinio dirigavimo seminare Veimare (Vokietija).
Dar studijų metais pradėjo dirbti Vilniaus vyrų choro „Varpas“ chormeisteriu ir Valstybinio pučiamųjų orkestro „Trimitas“ muzikantu bei dirigento asistentu. 1971 – 1973 m. buvo „Varpo“ meno vadovas ir dirigentas. 1972 m. Vilniaus miesto chorų apžiūroje „Varpas“ pripažintas absoliučiai geriausiu sostinės vyrų choru. „Varpas“ koncertavo Vilniuje ir Kaune, dalyvavo televizijos laidoje ir 1973 m. respublikiniame moterų ir vyrų chorų sąskrydyje Šiauliuose. P. Bingelis 1975 m. „Varpui“ dirigavo IV tarptautiniame chorinės dainos festivalyje Prancūzijoje – Turo (Tours) mieste. „Varpui", kaip garbės svečiui, dviejų dalių koncertu teko pradėti festivalį ir dainuoti festivalio baigiamajame koncerte -pelnė Turo miesto medalį.
Nuo 1969 m. rugsėjo 10 d. – Kauno valstybinio mišriojo choro (70–80 dalyvių) organizatorius, meno vadovas ir vyr. dirigentas. Kolektyvas per tris dešimtmečius išmoko apie 700 įvairių epochų ir stilių kūrinių ir surengė kelis tūkstančius koncertų Lietuvoje ir svetur. Su dideliu pasisekimu koncertavo Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Italijoje, Ispanijoje, Argentinoje, Čilėje, Egipte, Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje, Kroatijoje ir kitur.
Chorui teko garbė dainuoti geriausiose minėtų valstybių koncertų salėse. Su simfoniniais ir kameriniais orkestrais bei solistais atliko daug sudėtingų kantatinio-oratorinio žanro klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių. Tai J. S. Bacho Mišios h-moll, „Kalėdų oratorija“ ir Mato pasijos, G. F. Händelio oratorijos „Mesijas“ ir „Samsonas“, W. A. Mozarto „Requiem“ ir „Missa brevis“, L. van Beethoveno Devintoji simfonija ir „Missa solemnis“, Džiuzepės Verdi „Requiem“, Džoakino Rosini „Stabat Mater“, A. Dvofäko „Stabat Mater“, F. Mendelssohn-Bartholdy oratorija „Paulius“, C. Saint-Saenso opera „Samsonas ir Dalila“, M. Teodorakio (Theodorakės) Septintoji simfonija „Pavasaris“, O. Messiaeno „Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atsimainymas“, C. Orffo kantatos „Carmina Buraną“ ir „Afroditės triumfas“, A. Schönbergo kantata „Gurės dainos“, B. Britteno „Requiem“, Sergejaus Prokofjevo kantata „Aleksandras Nevskis“ ir oratorija „Ivanas Rūstusis“, D. Šostakovičiaus poema „Stepano Razino mirtis“, Georgijaus Sviridovo „Pavasario kantata“ ir „Patetinė oratorija“, D. Kabalevskio „Requiem“, Juliaus Juzeliūno Trečioji simfonija „Žmogaus lyra“ ir simfonija-oratorija „Can-tus magnificat“, Vlado Švedo kantata „Rožės prie IX forto“, Teisučio Makačino kantata „Saulės poema" ir kt.
Choras plačiai išpopuliarino Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Stasio Šimkaus, Juozo Gruodžio, Balio Dvariono, Juliaus Juzeliūno ir kitų lietuvių kompozitorių dainas ir sudėtingesnius kūrinius, surengė autorinių jubiliejinių koncertų, dalyvavo Lietuvos tautinio atgimimo kultūriniuose renginiuose, Lietuvos kompozitorių sąjungos plenumų ir suvažiavimų koncertuose, respublikinėse dainų šventėse. 1979 m. chorui suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas. Jis parengtas 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei, 1994 m. – I ir 1998 m. – II Pasaulio lietuvių dainų šventėms Kaune ir Vilniuje.
P. Bingelis Kaune suorganizavo kamerinį orkestrą ir 1977 – 1979 m. jam vadovavo. 1988 – 1989 m. buvo Kauno muzikinio teatro meno vadovas. Nuolat dirba ir pedagoginį darbą.
Nuo 1980 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos (muzikos akademijos) Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, nuo 1992 docentas, nuo 1996 m. Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakulteto Choro dirigavimo katedros profesorius; išugdė būrį jaunųjų dirigentų. Atlieka didelį visuomeninį darbą. Yra respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas ir narys, muzikos mokymo įstaigų valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas, įvairių meno ir repertuaro komisijų pirmininkas, 1973, 1978 ir 1983 m. respublikinių moterų ir vyrų chorų sąskrydžių Šiauliuose dirigentas, 1975, 1980 ir 1985 m. respublikinių dainų švenčių dirigentas, 1990 m. – Lietuvos tautinės dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1994 m. – I ir 1998 m. – II Pasaulio lietuvių dainų švenčių Lietuvoje meno vadovas ir vyr dirigentas, Lietuvos chorų sąjungos narys. Neretai diriguoja simfoninės ir kamerinės muzikos koncertuose. 1974 m. dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto, o 1980 m. – nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, 1993 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, o 1994 m. – Gedimino IV laipsnio ordinu.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
