S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas | |||
| IATA: - - ICAO: EYKS | |||
|---|---|---|---|
| Parametrai | |||
| Oro uosto tipas | civilinis | ||
| Operatorius | Kauno miesto savivaldybė | ||
| Miestas | Kaunas | ||
| Aukštis virš jūros lygio | 75 m | ||
| Koordinatės | 54°52′48″N, 023°52′54″E | ||
| Pakilimo takai | |||
| Kryptis | Matmenys | Paviršius | |
| ilgis (m) | plotis (m) | ||
| 09R/27L | 1130 | 50 | asfaltbetonis |
Aleksoto oro uostas (Aleksoto aerodromas, S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas) – seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje, įkurtas 1915 m. Kaune, Aleksote, pakeliui į Garliavą. ICAO kodas EYKS, kategorija – 2B. Aerodromas užima 193,6 ha plotą, kilimo-tūpimo tako ilgis – 1200 m, plotis – 50 m. Savininkas – Kauno miesto savivaldybė.
[taisyti] Istorija
Aleksoto aerodromas yra seniausias iš veikiančių Lietuvoje. Dar senesnis, bet neveikiantis nuo 1915 m., yra Kauno tvirtovės aerodromas, įkurtas 1913 m. Kauno priemiestyje Panemunėje. Tvirtovės teritorijoje buvo dar keturios lėktuvų nusileidimo aikštelės: Aukštojoje Fredoje, Vilijampolėje (prie Nemuno ir Neries santakos), Žaliakalnyje (dab. Petro Vileišio aikštė) ir Rokuose. Visos aikštės ir pagrindinis aerodromas buvo nedideli, apie 300-400 m ilgio ir pločio, todėl vokiečiai, nustūmę Rusijos kariuomenę ir 1915 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje užėmę Kauną, savajam aerodromui pasirinko erdvesnę vietą – lauką į vakarus nuo Veiverių plento. Pietiniame lauko krašte pastatytas 240×55×40 m dirižablio angaras (didžiausias tuo metu pastatas Lietuvoje), o šiaurinėje pusėje, prie Linksmadvario – du lėktuvų angarai, išlygintas maždaug 500×500 m laukas jiems kilti ir leistis.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, 1919 m. pradžioje, Aleksote pradėti formuoti aviacijos būriai, įsteigtos karo aviacijos dirbtuvės. 1919 m. vasario 27 d. į Kauną atgabenti aštuoni nauji Vokietijoje pirkti lėktuvai LVG C-VI (už kiekvieną sumokėta po 35 000 auksinų), o kovo 1 d. pirmą kartą į orą pakilo lėktuvai su lietuviškais skiriamaisiais ženklais. 1919 m. kovo 12 d. savarankišką darbą pradėjo Karo aviacijos kuopa. Ši diena laikoma Lietuvos karo aviacijos gimtadieniu.
Karinis aerodromas gana greit buvo pritaikytas ir civilinėms reikmėms. Nuo 1922 m. gegužės mėn. aerodrome leidosi SSRS-Vokietijos akcinės bendrovės „Deruluft“ lėktuvai, skraidę maršrutu Maskva-Smolenskas-Kaunas-Karaliaučius (vėliau maršrutas pratęstas iki Berlyno). 1935 m. pradėjo leistis maršrutu Karaliaučius-Ryga-Talinas skridę lėktuvai. 1937 m. bendrovės „Liufthansa“ ir „Aeroflot“ pradėjo aptarnauti oro liniją Berlynas-Kaunas-Maskva. Nuo 1938 m. liepos mėn. maršrutu Varšuva-Vilnius-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis skraidė lenkų bendrovės LOT lėktuvai.
1926 m. pradėtas aerodromo kilimo-tūpimo tako remontas. Iš Fredos dvaro nupirkta apie 70 ha žemės, aerodromo plotas padidintas iki 1000×1000 m, vėliau plotas padidėjo iki 1300×1300 m. Buvo nugriauti ir pastatyti nauji angarai, nutiesti nauji lėktuvų takai. Senieji angarai perleisti civilinei aviacijai.
1928 m. sausio 26 d. Aleksoto aerodrome kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį šuolį su parašiutu, o nuo spalio mėn. karo aviacijoje masiškai pradėti naudoti italų firmos „Salvator“ (liet. „Gelbėtojas”) parašiutai. 1931 m. išbandytas pirmasis lietuviškas sklandytuvas, aviakonstruktorių Jurgio Dobkevičiaus bei Antano Gustaičio sukurti lėktuvai „Dobi“ ir „Anbo“, taip pat kitų konstruktorių sukurti lėktuvai.
1931 m. buvusiojo dirižablio angaro vietoje pastatytas Mokomosios eskadrilės angaras. Tarp Mokomosios ir kovos eskadrilių lėktuvų angarų pastatyta mūrinė fotolaboratorijos patalpa, o piečiau – eskadrilių pastatai. 1931 m. pastatyta pirmoji Lietuvoje civilinio oro susisiekimo stotis. Šiame pastate veikė muitinė, pasų kontrolė ir susisiekimo tvarkymo įstaigos.
1938 m. Susisiekimo ministerijos Orinio susisiekimo inspekcija tais pačiais metais įkurtoms „Lietuvos oro linijoms“ Anglijoje, „Percival Aircraft Ltd“ gamykloje, nupirko du šešiaviečius transporto lėktuvus „Percival Q 6“ – žemasparnius, dviejų variklių, medinės konstrukcijos keleivinius orlaivius. Tuo metu jie laikyti vienais moderniausių. 1938 m. rugsėjo 1 d. lietuvių lakūnai per Amsterdamą ir Berlyną parskraidino pirmąjį lėktuvą į Kauną, o rugsėjo 3 d. surengtas inauguracinis skrydis į pajūrį. Pakrikštyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardais, nuo rugsėjo 5 d. abu lėktuvai skraidė pirmąja Lietuvos civilinės aviacijos oro linija iš Kauno Aleksoto oro uosto į Palangą. 1939-1940 m. Lietuvos oro linijų lėktuvai iš Aleksoto oro uosto skraidė ir į Rygą, gabendami keleivius bei oro paštą.
Oro transportas buvo gana populiarus. 1939 m. maršrutu Kaunas-Palanga atlikta 216 reisų, kurių metu pervežti 784 keleiviai, 3546 kg bagažo ir 3476 kg pašto siuntų. Iš viso 1939 m. Į Kauną atskrido apie 1000, o išskrido apie 1100 žmonių. Taip greta karinės tvirtėjo ir civilinė aviacija. Pasiektas lygis buvo toks, kad ikikarinė Lietuva užsienio šalių buvo pripažinta kaip pakankamai stipri ir perspektyvi aviacijos valstybė.
1940 m. birželio 16 d. Aleksoto aerodromą užėmė Raudonoji armija. Lietuvos karo aviacijos lėktuvų skrydžiai uždrausti, lakūnai suimti.
Antrojo pasaulinio karo metais, 1941 m. birželio 22 d., Luftvafė sunaikino sovietų lėktuvus. Dėl didelių nuostolių rusų aviacijos pulkas prarado kovingumą ir liepos 14 d. buvo pervestas į užnugarį performavimui.
1941-1944 m. vokiečiai aerodromą dar praplėtė, visiškai panaikindami Žagariškių kaimą. Įrengtas 800 m betoninis kilimo-tūpimo takas, ridenimo takai šalia tako ir pietiniai du ridenimo žiedai, ridenimo takas link šiaurinės aerodromo dalies. Pietinėje dalyje pastatyti 8 lėktuvų angarai.
1944 m. rugpjūčio 1 d. Raudonoji armija vėl užėmė Kauną. Atsitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino kilimo taką, ridenimo takus, sudegino medinius angarus. Aerodrome dislokuoti sovietiniai kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai. Šalia veikė civilinės aviacijos aerouostas, 1988 m. perkeltas į Karmėlavą. 1993 m. rugpjūčio 31 d. SSRS kariuomenė paliko aerodromą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1995 m. liepos 10 d. Aleksoto aerodromas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą. 1997 m. įkurta Kauno miesto savivaldybės viešoji įstaiga S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas.
Dabar senajame oro uoste vyksta įvairios šventės, 1990 m. vasario 19 d. įkurtas aviacijos muziejus. Kasmet liepos mėnesį minima „Lituanicos“ skrydžio data. Čia įsikūrę motoskraidyklių, aviamodeliuotojų klubai, Kauno aeroklubas, oro uostu naudojasi KOP paieškos ir gelbėjimo tarnyba. 2000 m. lapkričio 17 d. aerodromo teritorijoje atidengtas memorialas karo aviacijos lakūnams atminti. 2002 m. Kariuomenės ir visuomenės dienos proga Aleksoto aerodrome parašiutininkai išskleidė 212 kv.metrų ploto Lietuvos vėliavą – didžiausią padangėje išskleistą vėliavą Lietuvoje.
