Sibirinis vilkdalgis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Iris sibirica Apsauga: 2(V) - Pažeidžiama rūšis |
||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Sibirinis vilkdalgis (Iris sibirica) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Sibirinis vilkdalgis (lot. Iris sibirica, vok. Sibirische Schwertlilie) – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos sparčiai nykstanti rūšis. Daugiametis, šakniastiebinis, 30-80 cm aukščio, dekoratyviais žiedais augalas. Dauginasi šliaužiančiu šakniastiebiu; plitimas sėklomis netirtas.
Lietuvoje paplitęs difuziškai, po visą teritoriją – Ignalinos, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Raseinių, Skuodo, Švenčionių, Šilutės, Šilalės, Šiaulių, Jurbarko, Varėnos, Vilkaviškio raj. Kiek dažnesnis Kretingos ir Skuodo rajonuose.
Auga užliejamose, pelkėtose ir šlapiose pievose, krūmynuose, drėgnuose miškuose, pamiškėse ir miško aikštelėse. Lietuvoje žinomose radimvietėse auga grupėmis. Nyksta naikinant augimvietes – melioruojant žemes, transformuojant plotus. Populiacijos gali nukentėti persodinant augalus į gėlynus. Įrašyta į saugomų augalų rūšių sąrašą 1962 m. Kai kurios radimvietės yra Čepkelių rezervate, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Mituvos botaniniame draustinyje. Užtikrinti augimviečių apsaugą nuo melioracijos, Žemių kultūrinimo poveikio, neleisti kasti augalų.
Rūšis įrašyta į Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos raudonąsias knygas.
