Viljamas Goldingas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
William G. Golding (Viljamas Goldingas, 1911 m. rugsėjo 19 d. – 1993 m. birželio 19) d. – XX amžiaus anglų romanistas, 1983 apdovanotas Nobelio literatūros premija.
[taisyti] Gyvenimo faktai
Viljamas Goldingas gimė Švento Kolumbo Minore kaime netoli Niukvėjaus, Kornvalyje, Jungtinėje Karalystėje. Rašyti jis pradėjo būdamas septynerių. Kornvalietiška Goldingo kilmė retai komentuojama, bet jis pradėjo mokytis kornų kalbos būdamas dar jaunas.
Tėvas buvo vietinės mokyklos direktorius ir radikalių politinių pažiūrų intelektualas ir švietėjas. Vėliau šeima persikraustė į Marlborą, ir Viljamas pradėjo lankyti Marlboro klasikinę mokyklą. 1930 m. pradėjo studijuoti Oksfordo universitete, kur studijavo gamtos mokslus ir anglų kalbą. Pirmoji knyga – eilėraščių rinkinys, pasirodė metai prieš Goldingui įgyjant bakalauro laipsnį.
1939 m. vedė chemikę analitikę Aną Brukfild (Ann Brookfield). Vėliau Solsberyje (Salisbury), vyskupo Vordsvorto mokykloje (Bishop Wordsworth's School) įsidarbino anglų kalbos ir filosofijos mokytoju.
Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Britų karo laivyne ir prisidėjo prie galingiausio Vokietijos linijinio laivo „Bismarko“ sunaikinimo. Taip pat 1944 m. dalyvavo Normandijos išsilaipinime. Karo pabaigoje Goldingas vėl grįžo prie mokytojavimo ir rašymo.
Sulaukęs literatūrinės sėkmės, Goldingas nuo 1961 m. galėjo mesti mokytojavimą ir metus kaip garbės svečias praleido Holinso koledže, Virginijoje, kur galėjo visiškai atsiduoti kūrybai. Goldingas buvo geras Džeimso Loveloko (James Lovelock bičiulis.
1988 m. karalienė Elizabet II įšventino Goldingą į riterius. Seras Viljamas Goldingas mirė savo namuose Peranarvortalyje, netoli Truro, Kornvele. 1993 m. palaidotas Šventosios trejybės kapinėse, Viltšyre, Anglijoje.
[taisyti] Kūryba
Rašytojas ypač jautriai reagavo į Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, kuriuos patyrė tarnaudamas Britų karo laivyne eiliniu jūreiviu, o vėliau – karininku povandeniniuose laivuose nuo 1940 m. iki karo pabaigos. Stebėdamas pasaulio gyvenimą, įvykius, žmones V. Goldingas kaskart vis labiau įsitikino, kad žmonija serga. Jo manymu, rašytojo uždavinys – nustatyti diagnozę ir gydyti. Jis ieško tos ligos apraiškų kiekviename individe, ryškiau nesiedamas jo su visuomenės struktūra. Jis gilinasi į žmogaus prigimtį, parodo, kad žemieji žmogaus instinktai atitinkamomis sąlygomis išsikeroja ir nustelbia viską, kas žmogų daro žmogumi.
Rašytojas nerimauja dėl jaunosios kartos likimo – negi ir jai teks patirti, išgyventi tą tragediją, kurią teko išgyventi vyresniajai kartai per Antrąjį pasaulinį karą? Kur yra riba tarp žmogaus ir žvėries? Kas žmogų daro žmogumi? Šie svarbiausi klausimai, nedavę ramybės V. Goldingui, atsispindi daugelyje jo kūrinių, taip pat ir „Musių valdove“ – filosofiniame – alegoriniame romane, išgarsinusiame autorių visame pasaulyje.
[taisyti] Kūriniai
- Musių valdovas („Lord of the Flies“ 1954 m.)
- Palikuonys („The Inheritors“ 1955 m.)
- Šykštusis Martynas („Pincher Martin“ 1956 m.)
- Žalvarinė peteliškė („The Brass Butterfly“ (pjesė) 1958 m.)
- Laisvas kritimas („Free Fall“ 1959 m.)
- Špilis („The Spire“ 1964 m.)
- Piramidė („The Pyramid“ 1967 m.)
- Dvišakas liežuvis („The Double Tongue“ (nebaigtas dėl staigios rašytojo mirties) 1993 m.)
