Felicija Bortkevičienė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Felicija Bortkevičienė – Povickaitė (1873 m. rugsėjo 1 d. Linkaučių dvare, Krekenavos valsčius (Panevėžio apskritis) – 1945 m. spalio 21 d. Kaune) – knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja.
[taisyti] Biografija
Iki 13 m. mokėsi namuose, 1885 – 1889 m. Kauno Marinskaja mergaičių gimnazijoje. Už streiko organizavimą iš priešpaskutinės klasės pašalinta. Per protekcijas buvo priimta ir 1890 m. baigė Vilniaus mergaičių gimnaziją. Metus studijavo Varšuvoje, privačiuose slaptuose Moravskos moterų kursuose istoriją bei prancūzų kalbą. Grįžusi kurį laiką dirbo kartu su tėvu Ukmergės banke.
1901 m. ištekėjo už intendantūros inžinieriaus Jono Bortkevičiaus, apsigyveno Vilniuje ir įsitraukė į visuomeninę veiklą. Išmoko kalbėti ir rašyti lietuviškai. Kartu su vyru dalyvavo Vilniaus lietuvių inteligentų būrelio veikloje, rūpinosi lietuvybės atgaivinimu ir stiprinimu.
Vaidino privačiuose lietuviškuose spektakliuose, dalyvaudavo ekskursijose po Vilniaus apylinkes. Susipažino su atsikėlusiu į Vilnių gyventi knygnešiu Motiejumi Baltūsiu. Iš jo pradėjo gauti draudžiamus lietuviškus leidinius – „Varpą”, „Ūkininką”, „Naujienas”, lietuviškas knygas. Po M. Baltūsio arešto pati ėmėsi rūpintis spaudos gabenimu į Vilnių, slėpimu ir platinimu. 1902 m., po Šv. Mykolo bažnyčios remonto, daug spaudinių laikydavo ten įrengtoje slėptuvėje. Jonas Vileišis padėjo užmegzti ryšius su „Varpo” ir „Ūkininko” administratore Morta Zauniūte, su kuria pradėjo nuolat susirašinėti, persiųsdavo jai spaudai paruoštus rankraščius, parūpindavo lėšų šiems laikraščiams leisti.
Buvo „Žiburėlio“ draugijos pirmininkė, šelpė gabius studentus, rašytojus. Globojo Kankinių kasą, šelpė kalinamus 1905 – 1907 m. revoliucijos dalyvius. Įstojo į 1902 m. įkurtą Lietuvos demokratų partiją. [1] Buvo Lietuvos moterų susivienijimo, įkurto 1905 m., valdyboje. [1] Laikraščių „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos žinios“ bendrovių narė. 1915 m. įstojo į Vilniaus masonų ložę (Lietuva / Litwa) ir tapo pirmąja moterimi masone Lietuvoje.
Pasitraukusi nuo fronto 1915 – 1917 m. Sibire ieškojo ištremtų Prūsijos lietuvių. 1917 m. buvo visos Rusijos lietuvių suvažiavimo viena iš organizatorių, [1] tais pačiais metais Stokholme dalyvavo Pasaulio lietuvių konferencijoje. 1919 m. buvusio globotinio V. Kapsuko Smolenske kalinta kaip įkaitė, iškeista į Kauno kalėjime kalintus komunistus.
1918 – 1939 m. dirbo Moters globos draugijoje. 1920 m. – Steigiamojo Seimo Valstiečių sąjungos atstovė. 1922 – 1936 m. – „Lietuvos žinių“ atsakingoji redaktorė.
Palaidota Troškūnuose (Anykščių raj.).
[taisyti] Nuorodos ir šaltiniai
- LNB-Rankraščių sk.-F.68-(Felicija Bortkevičienė).
- Būtėnas J. Felicijos Bortkevičienės pasakojimai // Istoriografo užrašai.-V., 1974
- Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais.-Klaipėda, 1924.
- Lietuvos albumas. K.,1921.
