Vezuvijus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vezuvijaus išsiveržimas (1826)
Vezuvijus ugnikalnis Italijoje, į rytus nuo Neapolio (14,4° E, 40,8° N). Aukštis ~1280 m. (nuolat kinta). Tipas – stratovulkanas.
Vienas iš keleto aktyvių Europos vulkanų, be to, kadangi galimo išsiveržimo poveikio zonoje gyvena apie 3 mln. gyventojų, laikomas vienu iš pavojingiausiųjų.
Senovės graikai ir romėnai Vezuvijų buvo pašventę Herakliui, todėl vienas iš jo pašlaitėje buvusių miestų vadinosi Herkulanumas.
Turinys |
[taisyti] Vardo kilmė
Egzistuoja keli Vezuvijaus vardo kilmės aiškinimai:
- iškraipytas junginys „Dzeuso sūnus“ (greičiausiai vadinamoji liaudies etimologija);
- iš oskų žodžio fesf („dūmai“);
- siejama su indoeuropiečių prokalbės šaknimi ves „žaizdras“.
[taisyti] Formavimasis
Vezuvijus iškilęs destruktyviajame Eurazijos ir Afrikos tektoninių plokščių pakraštyje. Jo kaldera pradėjo formuotis prieš 17 000–18 000 metų.
[taisyti] Išsiveržimai
Istoriniu laikotarpiu Vezuvijus išsiveržė daug kartų. Didžiausias iš jų įvyko 79 m. rugpjūčio 24 d. ir sunaikino romėnų miestus Pompėjus, Stabiją bei Herkulanumą. Vėliau vulkanas veržėsi 472, 512, 1631, šešis kartus XVIII amžiuje, taip pat 1906, 1929, 1944 metais. Didžiųjų išsiveržimų metu išmesti pelenais pasiekė Konstantinopolį, esantį už 1200 km.
