Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Web Analytics
Cookie Policy Terms and Conditions Vladas Drakula - Vikipedija

Vladas Drakula

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vladas Tepesas
Vladas Tepesas

Vladas III Drakula (gimė 1431 m. lapkritį ar gruodį, mirė 1476 m. gruodį), dar žinomas kaip Drakula buvo Valakijos, kalnuotos vietovės šalia Tranilvanijos, princas, gyvenęs XV a. Rumunų istorijoje Vladas vadinamas Tepesu, ši jo pravardė kilo iš turkų naudotos „kaziklu bey“ (princas smeigikas), kurią sugalvojo Otomanų kronikų rašytojai XV-XVI amžiais, dėl didelio Drakulos pomėgio sodinti visus nusikaltusius ant baslio. Kita vertus, Drakula niekada šitos pravardės nenaudoja pats sau apibūdinti ir tai rodo, kokią baimę savo priešams buvo įvaręs keistais bausmės metodais. Tačiau „Drakula“ visgi jis pasirašinėjo, nors tai ir neturėjo būti jo oficiali pavardė.

Turinys

[taisyti] Ankstyvieji gyvenimo metai

Nedaug žinoma ir apie Vlado vaikystę. Gimė Sigišoaros mieste, jo motina buvo Moldavų karališkosios šeimos atstovė. Drakula buvo antras iš trijų sūnų, kiti du jo broliai buvo Mirčė ir Radu. Tėvo politinės intrigos su turkais ir noras garantuoti Valakijai neutralitetą, paskatino Vladą Drakul atiduoti du savo sūnus Vladą ir Radu į turkų sultonų nelaisvę kaip garantiją, kad jis bus aktyvi parama. Berniukai praleido šešerius metus Turkijoje. Taip pat yra žinoma, jog Radu patraukė jauno būsimo sultono dėmesį ir įgavo aukštą vietą ir galių sultono rūmuose, tuo tarpu Vladas nei jų „viešnage“ Turkijoje, nei Radu parsidavimu neliko patenkintas. Jokios fizinės žalos abu nepatyrė, tačiau emocinę žalą jaunajam Vladui sunku apibūdinti, manoma, kad savo garsųjį bausmės būdą pirmą kartą pamatęs būtent čia.

[taisyti] Valdymas

1448 metais po tėvo ir vyresniojo brolio žmogžudysčių Vladas Drakula, sugrižto į Valakiją, tačiau po dviejų mėnesių pabėgo į krikščionių vienuolyną. Kai didžioji krikščionybės sostinė Konstantinopolis 1453 m. atiteko turkams, 1456 metais Vladas sugrįžo į savo paveldėta sostą ir pradėjo valdyti. Jo valdymo laikotarpis trunka tris skirtingus laiko periodus, iš viso septynerius metus. Pirmasis laikotarpis buvo trumpas ir nežymus, ir Vladas aštuonerius metus planavo grįžimą į sostą. 1456 jam pasisekė ir valdymas truko šešerius metus, šis periodas ir yra pats žymiausias. Po didelių mūšių su turkais jis pabėgo į Transilvaniją ir buvo įkalintas Vengrijos karaliaus Matijaus iki 1470 metų. Trečias sosto atgavimas 1475 metais buvo trumpas, nes Drakulą nužudė mūšyje sekančią žiemą.

Ar Drakula buvo paprasčiausias sadistas, o gal nuožmūs kankinimai turėjo politinį tikslą? Greičiausiai tai yra Drakulos neva neįtikėtinai žiaurių bausmių efektas to meto tamsiai visuomenei bei jo priešų neigiamos propagandos padarinys. Štai vienas tariamų jo žiaurybių pavyzdžių. Kai turkų dvaro pasiuntiniai išdrįso jo akivaizdoje dėvėti turbanus, jis įsakė jų galvos apdangalus prikalti jiems prie kaukolės- tai žinoma, buvo begėdiškas nepriklausomumo poelgis. Savo barbariškais, bausmės metodais ir šalies valdymo pavyzdžiu jis pelnė šlovę visoje Europoje, kaip ir tada, kai dar kartą užgrobė tvirtovę, esančią prie Dunojaus upės, ir nuvedė savo kariuomenę beveik iki Juodosios jūros.

Vladas Tepesas ir turkų pasiuntiniai
Vladas Tepesas ir turkų pasiuntiniai

Kita vertus, kai karinės pajėgos jau suko atgal, Drakulos žmonės suklastojo laiškus, peršančius mintį, kad jis galįs pereiti į turkų pusę, ir be ilgų svarstymų Vengrijos karalius Matijas Drakulą įkalino dvylikai metų. Tikriausiai Valakijos gyventojai kamavosi matydami stulbinančią princo bausmių įvairovę – nepaklusniesiems nudirdavo odą, gyvus išvirdavo, sudegindavo ir suluošindavo.

[taisyti] Gyvenimo pabaiga

Įkalinimo metu Drakula ne tik sugebėjo atgauti karaliaus malonę, bet ir vesti jo giminaitę. Atrodo, kad vengrų karalius ir Vladas buvo sudarę sanderį dėl sosto atgavimo, o susitprinti ryšiams Drakulai buvo pasiūlyta karališko kraujo nuotaka.

Paleistas 1475 m., Vladas Drakula po dvejų metų jau trečią kartą reikalavo Valakijos sosto, tačiau būdamas keturiasdešimt penkerių buvo nužudytas po dviejų mėnesių dar viename mūšyje su turkais. Manoma, kad jo galva nusiųsta sultonui Mehmedui II kaip įrodymas, kad jo didysis priešas Drakula tikrai miręs. Nors oficiali Vlado III Drakulos laidojimo vieta yra Snagovo vienuolynas, tačiau gerai žinoma, jog jo kūnas ilsisi nežinomam kape.

[taisyti] Išorinės nuorodos

Vikiteka: Vladas Drakula – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu
Static Wikipedia 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu